Rusijos šiaurėje – intensyvus karinių pajėgų stiprinimas

 (362)
Rusija didina savo karines pajėgas ir rengia naujas karines bazes Murmansko srityje. Šią situaciją analizuoja žurnalas „New Eastern Europe“.
Vladimiras Putinas lėktuvnešyje Admirolas Kuznecovas 2014 m. liepos 27 d.
© RIA/Scanpix

Rusijos Šiaurės laivyno vadas admirolas Vladimiras Koroliovas sausio 13 dieną atliko Murmansko apskrityje Alakurti gyvenvietėje esančios karinės bazės infrastruktūros ir kariškių gyvenimo sąlygų patikrinimą, kad įsitikintų, ar viskas yra tinkamai parengta.

Kiek anksčiau traukinys į Alakurti atgabeno pirmuosius Šiaurės laivyno motorizuotos šaulių brigados karius. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, kariai artimiausiu metu pradės pratybas.

Žiniasklaida vieningai pranešė apie tai, kad Alakurti įsikūrė 800 karių. Tuo pat metu gyvenvietėje atliekami infrastruktūros atnaujinimo darbai, įrengtos dvejos kareivinės, maitinimo įstaiga.

Alakurti gyvenvietę pagal 1940 m. pasirašytą Maskvos taikos sutartį Suomija perleido Sovietų Sąjungai. Pasibaigus karui Sovietų Sąjunga šioje vietovėje dislokavo keletą karinių dalinių, kurie buvo išvesti tik 2009 m.

Sovietinė karinė infrastruktūra ir pats Alakurti kaimelis ėmė virsti griuvėsiais. 2012 m. Rusijos gynybos ministerija planavo atsikratyti gyvenvietėje turimos nuosavybės.

Tačiau 2013 m. pabaigoje priimtas sprendimas atgaivinti Rusijos karinių dalinių dislokavimą Alakurti. 2014 m. vasario viduryje Vakarų karinės apygardos vadas Anatolijus Sidorovas pranešė, kad viena karinė bazė bus atstatyta dar iki rugsėjo.

2014 m. kovo pradžioje Murmansko apskrities valdžios institucijos paskelbė, kad Šiaurės laivynas iki 2014 m. pabaigos Alakurti ketina atstatyti dvi karines bazes. Tuo pat metu naujojoje vietoje buvo rengiamasi dislokuoti 3000 karių.

Kremliui artima žiniasklaida ėmė skleisti gandus, kad regione Rusijos laivynas regione planuoja įkurti žvalgybos pulkus, kurie stebėtų užsienio kariuomenės judėjimą Šiaurėje ir Arkties regione. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

2014 m. vasarą beveik 400 darbininkų ėmėsi karinės bazės infrastruktūros atstatymo. Iki 2014 m. rugsėjo kaimelyje planuota dislokuoti 1200 karių. Tuo tarpu žiniasklaidoje ir toliau sklido informacija apie žvalgybos pulkus.

2014 m. lapkritį paskelbta, kad 80-oji motorizuota šaulių brigada bus dislokuota Alakurti.

Rusijos karių dislokavimas šioje gyvenvietėje gali turėti du pagrindinius tikslus:

1. Treniruočių ir pratybų bazės įkūrimas, kad ateityje kariai būtų pasiruošę dislokacijai Arkties regione. Čia esantis lėktuvų nusileidimo takas užtikrintų greitą karių dislokavimą Arkties regione esančiose bazėse.

2. Nepaisant fakto, kad kol kas Suomija neišreiškė noro tapti NATO nare, Kremlius galėtų sustiprinti parodomąsias karines bazes prie Suomijos sienos. Tačiau toks veiksmas gali turėti ir priešingą rezultatą: paskatinti Suomiją prisijungti prie NATO. Alakurti – tinkamiausia vieta karinei bazei, kurios tikslas būtų tiek smogti svarbiausioms Suomijos oro bazėms, tiek atremti į Sankt Peterburgą nukreiptas atakas iš šiaurės ar į Šiaurės laivyno karinę bazę nutaikytą puolimą iš pietvakarių.

Bazė Alakurti nėra pritaikyta branduolinių raketų sistemų dislokavimui.

Svarbu pažymėti, kad Karelijos teritorija, kartu su kitomis 1940 m. Žiemos karo metu Sovietų Sąjungos prisijungtomis teritorijomis, dėl separatizmo grėsmės yra aukštos geopolitinės rizikos regionas.

Nepaisant fakto, kad rusai yra dominuojanti etninė grupė regione ir jų dalis auga (nuo 1989 m. rusų padaugėjo nuo 73,6 iki 82,2 proc.), separatistiniai judėjimai Karelijoje yra gerai išvystyti. Išsakyta daugybė raginimų surengti referendumą dėl platesnės autonomijos, atskiros valstybės ar dėl dalies arba visos Karelijos teritorijos prisijungimo prie Suomijos.

Vietiniai puikiai supranta, kad gyvenimo kokybė Rusijoje ir kaimyninėje Suomijoje skiriasi, tad separatizmas turi ne tik etninių, bet ir socialinių bei ekonominių paskatų.

Maskvos nuomone, Alakurti bazės įkūrimas tuo pat metu paskatins naujų darbo vietų atsiradimą ir sušvelnins regione tvyrančias separatistines nuotaikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Venesuelos parlamentas apkaltino prezidentą N. Maduro „valstybės perversmu“ (1)

Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Julio Borgesas apkaltino šalies prezidentą Nicolą Maduro „valstybės perversmu“ po to, kai Aukščiausiasis teismas nusprendė perimti parlamento įstatymų leidžiamąją valdžią, praneša AFP.

JAV Senatorius: Rusija mėgino kištis į JAV prezidento rinkimus (13)

JAV Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas Markas Warneris apkaltino Rusiją mėginimu kištis į Amerikos prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas, praneša BBC.

Izraelio premjeras B. Netanyahu žada įgyvendinti naujos gyvenvietės statybų planą (7)

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pažadėjo imtis veiksmų įgyvendinant planą okupuotame Vakarų krante įkurti pirmąją žydų gyvenvietę po ilgesnės kaip 20 metų pertraukos, praneša naujienų agentūra AFP.

V. Putinas: už nesankcionuotus protestus būtina bausti (66)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad nesankcionuotų masinių protestų dalyviai turi būti baudžiami.

Skambina pavojaus varpais: demokratijai Lenkijoje iškilo reali grėsmė (205)

2015 m. atėjusi į valdžią, Lenkijos populistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) pradėjo sisteminį puolimą prieš šalies liberaliosios demokratijos institucijas. TTP ėmėsi riboti Lenkijos konstitucinio teismo įgaliojimus, be paliovos kėsinasi į teisėjų nepriklausomumą ir siekia nutildyti spaudą, interneto svetainėje project-syndicate.org teigia buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento liberalios ALDE frakcijos vadovas Guy Verhofstadas.