Kol kas tiksliai pasakyti, ar Švedijos teritorijoje tikrai atsidūrė užsienio laivas, nors kariniai lyderiai ir tvirtina, kad „taip greičiausiai ir nutiko“, negalima, skelbia dn.se.

Nepaisant to, yra realaus pagrindo svarstyti, kas laukia, jeigu paaiškės, kad Švedijos teritoriniuose vandenyse tikrai atsidūrė Rusijos povandeninis laivas. Jeigu atsakymą į šį hipotetinį klausimą rasti visgi pavyks, belieka tikėtis, kad realybe nevirs pats blogiausias scenarijus – į krantą bus išmesti negyvi Rusijos kariai arba pats povandeninis laivas bus susprogdintas.

Tikslaus atsakymo greičiausiai gauti nepavyks, tačiau įtarimai, kas iš tikrųjų vyksta Baltijos jūroje, neabejotinai turės įtakos saugumo situacijai regione.

Kad ir kaip baigtųsi ši povandeninio laivo krizė, Švedijos valdžiai teks sunkus uždavinys svarstyti šalies gynybos ir saugumo klausimus. Pastaruosius dešimtmečius šalies gynyba vis atsidurdavo antrame plane.

Rusijos invazija Ukrainoje bent jau dalį šalies politikų pabudino kaip šaltas dušas. Dabartinė situacija paskatins imtis dar aktyvesnių veiksmų.

Rusija jau suaktyvino karinį buvimą Baltijos jūroje – esą „tai atsakas į didesnį NATO aktyvumą“, dar birželį sakė Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas. Be to, tokią situaciją galima vertinti ir kaip perspėjimą Švedijai dėl bendradarbiavimo su NATO.

„Geostrateginis ir karinės politikos status quo nepalankus tiek Skandinavijai, tiek visai Europai“, - yra sakęs V. Tatarincevas, todėl tokius Rusijos „perspėjimus“ reikia vertinti atsargiai. Situacijos sudėtingumą atspindi ir Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas, kuriame teigiama, kad „Rusijos laivai ir toliau vykdo jiems skirtas užduotis“.

Rusija primygtinai neigia į Stokholmo archipelagą pasiuntusi šalies povandeninį laivą. Neigia ir žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą Rusijos povandeninis laivas buvo apgadintas, jam reikia pagalbos.

Apie galimą Švedijos teritorinių vandenų pažeidimą Rusija tyli kaip vandens į burną prisisėmusi.

Tokią poziciją galima vertinti kaip signalą, kad galingasis Rusijos karinis laivynas jaučiasi turįs teisę netrukdomas veikti visoje Baltijos jūroje – ne tik Švedijos teritoriniuose vandenyse.

Rusijos žiniasklaidoje yra pranešimų apie Švedijos vandenyse ieškomą užsienio povandeninį laivą, tačiau kratomasi įtarimų, kad kalbama apie Rusijai priklausantį laivą.

Atsirado ir kelios žiniasklaidos priemonės, cituojančios Rusijos ginkluotųjų pajėgų šaltinius: „Nepaisant Rusijos pareiškimų, Švedijos žiniasklaidoje vyrauja panika“, rašo Rusijos dienraštis gazeta.ru.