Praėjus 26 metams nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios sovietmečiu patirtų represijų pabaigos, Bažnyčia ir valstybė Rusijoje yra glaudžiai susijusios.
Vienas iš pirmųjų to pavyzdžių – laisvės atėmimo bausmės trims „Pussy Riot“ narėms, 2012 metais Maskvos katedroje surengusioms protestą prieš V. Putiną.
V. Putino ir patriarcho Kirilo pozicijos užsienio politikos, šeimos vertybių ir žmogaus teisių klausimais labai dažnai sutampa.
Maždaug 165 mln. pasekėjų visame pasaulyje turinti Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pasisako prieš homoseksualumą, kurį laiko nuodėme. 2013 metų rugpjūtį patriarchas Kirilas taip pat pareiškė, kad tos pačios lyties asmenų santuokos yra artėjančios apokalipsės ženklas, ir paragino žmones kovoti prieš gėjų teises.
„Mes nekritikuojame gėjų, mes kritikuojame nuodėmę“, – išskirtinio interviu kanalui „Deutsche Welle“ metu sakė V. Kipšidzė.
Atsakydamas į kaltinimus, esą Rusija homoseksualius piliečius paverčia policijos smurto taikiniu, jis atsakė: „Esame prieš smurtą. Esame prieš smurtą, nukreiptą prieš bet kokią socialinę grupę“.
Rusijos valstybė neatsilieka. Šių metų balandį žmogaus teisių grupės pranešė apie brutalią kampaniją prieš homoseksualus Čečėnijoje ir kituose musulmoniškuose Kaukazo regionuose.
Opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ pirmasis pranešė, kad Čečėnijoje buvo suimta mažiausiai 100 homoseksualių vyrų, trys jų buvo nužudyti.
Gėjams Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze gresia „mirtinas pavojus“, laikraščiui „The New York Times“ sakė pelno nesiekiančios organizacijos „Russian LGBT Network“ direktorius Igoris Kočetkovas.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Frederica Mogherini balandį pareiškė, kad Rusijos pareiga yra apsaugoti visų savo piliečių teises. Tai ji sakė per spaudos konferenciją, atsakydama į klausimą apie galimą gėjų persekiojimą Čečėnijoje.
Nesaugo nei moterų, nei vaikų
Kita grupė, kurios nesaugo nei Rusijos Bažnyčia, nei valstybė, yra moterys ir vaikai. Šių metų sausį Ortodoksų Bažnyčia ir konservatyvūs Rusijos parlamento nariai pasiekė, kad būtų priimtas įstatymas dėl smurto šeimoje dekriminalizavimo.
Po to, kai vasarį Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė prieštaringai vertinamas pataisas, kriminaliniai kaltinimai šeimoje smurtaujančiam asmeniui gali būti pateikti tik tuomet, jeigu auka patyrė tokių rimtų sužeidimų, kaip smegenų sukrėtimas ar kaulų lūžiai. O pirmą kartą nusižengę ir rimtų sveikatos sutrikimų nesukėlę asmenys bausmės paprasčiausiai išvengs.
Bažnyčia pernai pareiškė, kad fizinės bausmės yra Rusijos tradicija ir ji turi būti apsaugota kaip „pamatinė Dievo tėvams suteikta teisė“. Remiantis Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 40 proc. rimtų smurtingų nusikaltimų įvykdoma būtent šeimose.
Kai T. Sebastianas apie tai paklausė Bažnyčios atstovo, V. Kipšidzė atsakė: „Esame prieš smurtą šeimoje, tačiau nenorime, kad valstybė kontroliuotų vidinį šeimos gyvenimą“.
T. Sebastianas paklausė: „Ir jie turėtų remti žmones, kurie muša savo žmonas? Ar tam pritariate? Nes tokios yra šeimos?“ V. Kipšidzė atsakė: „Būtina mokyklose mokyti apie šeimyninį gyvenimą. Ne seksualinį gyvenimą, o šeimyninį. Tuomet jokiam vyrui niekada nekils mintis mušti žmoną“.
„Human Rights Watch“ skelbia, kad kiekvieną dieną su smurtu šeimoje Rusijoje susiduria net 36 tūkst. moterų ir 26 tūkst. vaikų. Skaičiuojama, kad 12 tūkst. moterų kasmet miršta nuo smurto šeimoje: tai reiškia, jog kas 40 minučių nužudoma viena moteris.
Kontroversija dėl Krymo
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia taip pat pritaria Krymo aneksijai. Patriarchas Kirilas pareiškė, kad „vidinė politinė krizė“ Ukrainoje kėlė grėsmę teritoriniam Ukrainos vientisumui tuo metu, kai Rusijos kariai 2014 metų kova periminėjo Krymo kontrolę.
Bažnyčios atstovas tai pavadino „taikdariška misija, kuri turėjo garantuoti Krymo piliečių apsisprendimo teisę“. Tokie žodžiai visiškai atkartojo V. Putino argumentus.
„Mūsų požiūris yra visiškai kitoks. Esame viena ukrainiečių ir rusų bažnyčia ir mums nerūpi valstybinės sienos. Mums rūpi Bažnyčios sienos“, – sakė V. Kipšidzė.
Prakalbus apie pranešimus, jo Rusijos pilietybės neturėję dvasininkai, įskaitant graikų ir Romos katalikus bei priklausančius Kijevo patriarchatui, buvo priversti bėgti iš Krymo, jis atsakė: „Nežinau detalių, tačiau manau, kad jie buvo priversti išvykti, nes nenorėjo laikytis Rusijos įstatymų. O ten galioja Rusijos įstatymai, norime to ar ne“.
Bažnyčia taip pat remia Kremlių ir kitais užsienio politikos klausimais, įskaitant Rusijos paramą Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, kuris, pasak buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus duomenimis, yra atsakingas už 300 tūkst. žmonių mirtį.
„Mes iš tiesų remiame kovą su terorizmu“, – sakė V. Kipšidzė.
Kai T. Sebastianas pasakė, kad Bažnyčia „šimtu procentų“ remia Rusijos vyriausybę ir tokiu būdu remia B. al-Assadą, V. Kipšidzė atsakė: „Bet tai ne vyriausybė. Mes remiame valstybę kaip mechanizmą, kuris yra geresnis už chaosą“.
„Mūsų neišnaudoja. Mes bendradarbiaujame su valstybe“, – pabrėžė V. Kipšidzė.