Nors tam tikri rusų kariuomenės daliniai – strateginės raketinės pajėgos, desantinės pajėgos ir jūrų pėstininkų pajėgos – buvo iš esmės modernizuoti, kiti daliniai vis dar yra formuojami iš prastai parengtų šauktinių ir naudoja pasenusią ar sovietinių laikų ginkluotę. Kitais žodžiais tariant, Rusijos kariuomenės modernizavimas vyksta labai netolygiai.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos kariuomenės išlaidos smuko. Iš esmės smuko pasirengimas ir visa Rusijos gynybos pramonė, kaip ir likusi visuomenės dalis. Nuo dešimtojo praėjusios amžiaus pabaigos ir pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios Rusijos lyderiai periodiškai skelbė, kad ketina reformuoti kariuomenę, tačiau realių veiksmų buvo imtasi mažai.
Iš dalies problema yra dėl lėšų stokos, tačiau didžiąja dalimi dėl to kalta Rusijos priklausomybė nuo prastai parengtų ir prastai motyvuotų šauktinių. Sovietų Sąjungos laikais kariniai daliniai buvo užpildyti maždaug 50-70 proc. Kilus karui sovietai paskelbdavo mobilizaciją ir pašaukdavo rezervistus. Užpildyti dalinius tokiais žmonėmis reikia laiko. Nors sovietinė sistema veikė pakankamai gerai Šaltojo karo metais, ji nebeatitinka šiuolaikinių realijų.
Pavyzdžiui, kilus kariniam konfliktui su Gruzija, Rusija buvo priversta mobilizuoti savo pajėgas iš tų karių, kurie buvo daliniuose. Nors Rusija laimėjo tik dėl savo kariuomenės dydžio, tai turėjo būti lengva pergalė.
Po konflikto su Gruzija Rusijos kariuomenė pradėjo reformą. Tačiau tik nedidelė dalis jos pajėgų perėjo prie „naujo modelio“. Daugiau nei du trečdaliai Rusijos karinių pajėgų, ypač sausumos pajėgos, vis dar remiasi senu sovietiniu privalomosios tarnybos modeliu ir naudoja pasenusią sovietinės eros techniką. Net ir dabar rusų pajėgos Sirijoje naudoja modernizuotą aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio laikų ginkluotę.
Rusija jau pradėjo judėti profesionalios kariuomenės link, tačiau šiam perėjimui reikės nemažai laiko. Šiuo metu tik ketvirtadalis Rusijos sausumos pajėgų yra pilnai sukomplektuotos ir šiuose daliniuose tarnauja profesionalūs kariai.
Šie profesionalūs kariai, kurie vis tiek nėra dar parengti pagal Vakarų standartus, daugiausia priklauso greito reagavimo pajėgoms. Rusija taip pat ėmėsi veiksmų pertvarkyti karinį parengimą ir profesionalią tarnybą pagal Vakarų modelį.
Be to, rusai įgyvendino ir daug organizacinių pakeitimų: Kremlius sumažino išpūstą kariuomenės štabo biurokratinį aparatą ir optimizavo vadovavimą ir kontrolę bei patobulino logistiką. Daugelis senųjų sovietinės eros karinių dalinių buvo sumažinti ir virto pilnai sukomplektuotomis kovinėmis brigadomis, kurios yra panašios į amerikiečių kovos brigadas.
Tačiau rusų reforma dar neužbaigta ir jai užbaigti reikės ne vienų metų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ekonomika susiduria su didžiuliais iššūkiais dėl smunkančių naftos kainų ir Vakarų ekonominių sankcijų.
Nors Rusija pamažu tvarkosi su silpniausiomis savo vietomis – apmokymu, organizacija ir parengtimi, šalies gynybos pramonė yra tik sovietinės galios šešėlis. Rusijos gynybos pramonė iš esmės atrofavosi 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Šalis ėmė atsilikti daugelyje svarbių technologinių ir tikslios ginkluotės kūrimo sričių. Laivų statyba yra dar viena silpna vieta: Rusija nebeturi pajėgumų statyti didelių lėktuvnešio dydžio karo laivų. Be to, šalis naudoja pasenusias statybos technologijas.
Kalbant apie naujus įsigijimus, Rusijos sprendimai stebina ir daugelis šalies tikslų yra nerealistiški. Pavyzdžiui, Rusijai vargiai pavyks iki 2020 metai pasigaminti 2300 „T-14 Armata“ tankų. Rusijos karinės oro pajėgos taip pat perka ne daug modernių atakos lėktuvų, kurie gaminami mažomis serijomis.
Rusija taip pat kuria „Su-30M2“, „Su-30SM“, „Su-35S“ ir „Su-34“ naikintuvus, kurie iš esmės yra bazinio „Flanker“ modelio atmainos, tačiau jie neturi daug bendrų dalykų, kas apsunkina logistiką.
Šalis taip pat perka naikintuvo „MiG-29“ atmainas, kas dar labiau prisideda prie šios problemos. Rusija taip pat pradeda mažiausiai trijų naujo tipo lėktuvų kūrimo programas, tačiau nelabai aišku, kaip šalis pajėgs jas finansuoti.
Nors rusai demonstruoja savo aviacijos galią Sirijoje, šalis naudoja tik nedidelį kiekį preciziškai tikslių ginklų. Be to, net jų naudojami „Su-30SM“ naikintuvai pastebėti be modernių raketų oras-oras, kas yra keista. Gali būti, kad nors Rusija ir sukūrė tokių ginklų, kaip raketų oras-oras sistemos R-77, tačiau jų nepagamino pakankamą kiekį.
Savo ruožtu Rusijos laivynas, išskyrus povandeninius laivus, turi daugybę trūkumų. Rusijos laivynas pradėjo dislokuoti savo grėsmingus naujus „Borey“ klasės branduolinius povandeninius laivus ir naujus „Yasen“ klasės puolamuosius povandeninius laivus.
Šie laivai tikrai yra grėsmingi, ypač „Yasen“ klasės. Praėjusiais metais rusai pastatė du branduolinius ir tris puolamuosius povandeninius laivus, tačiau abejojama, ar Maskva sugebės išlaikyti tokį laivų statymo tempą. Šalis taip pat modernizuoja ir senus povandeninius laivus.
Nors Rusija turi grėsmingą povandeninių laivų flotilę, dauguma šalies paviršinių laivų yra pasenę sovietinės eros laivai. Jie nėra tinkamai modernizuoti ir prižiūrimi ir retai plaukioja. Geriausias to pavyzdys yra Rusijos vienintelis lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“, kuris turi tendenciją gesti pačiu netinkamiausiu metu. Šį laivą net dėl viso pikto lydį buksyras, jeigu prireiktų jį nutempti atgal į uostą. Rusija stato ir naujų laivų, tačiau modernizacijos temptas yra labai lėtas.
Rusijos kariuomenė padarė didžiulę pažangą nuo žemiausio posovietinio taško dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio, tačiau jai dar reikia daug laiko užbaigti reformas. Ir tai gali užtrukti iki 2030 metų ar net ilgiau. Net ir tada Rusija negalės pasiekti Sovietų Sąjungos lygio, nes nebeturi tiek gyventojų ir tokios pramoninės bazės, kad taptų tokia galinga jėga.
Ir net užbaigusi reformas Rusija negalės lygintis su Jungtinėmis Valstijomis ir jos sąjungininkais.
Žinoma, Rusijos karinės pajėgos yra modernizuojamos, tačiau šalies karinė galia, išskyrus jos branduolinį arsenalą, yra iliuzija. Tai popierinis tigras.