Rusijos ginkluotųjų pajėgų būklė kritiška

Rusijos karinė vadovybė itin susirūpinusi valstybės ginkluotųjų pajėgų būkle.
Generalinio štabo vadovybės atstovų vertinimu, armijos ir laivyno kovinės galimybės jau nebeatitinka šiuolaikinės ginkluotos kovos pobūdžio. Kaip pranešė agentūrai "Interfax" kariniai šaltiniai, apie tai buvo kalbama trečiadienį įvykusiame Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje.

Kalbose buvo pabrėžta, kad ginkluotųjų pajėgų gebėjimas vykdyti joms iškeltus uždavinius priartėjo prie "kritinės ribos, už kurios prasideda negrįžtami procesai su sunkiai nuspėjamais padariniais".

Kaip "Interfax" pašnekovai, savo pranešime generalinio štabo viršininkas armijos generolas Anatolijus Kvašninas, pažymėjo, kad patenkinamai šiandien sprendžiami tik branduolinio sulaikymo ir taikos palaikymo uždaviniai. Armija pagal savo kovinę sudėtį, skaičių ir būklę nebeatitinka poreikių užtikrinti valstybės karinį saugumą, pirmiausia bendrosios paskirties pajėgomis.

Generalinio štabo viršininkas mano, kad viena svarbiausių dabartinės sunkios bendrosios paskirties pajėgų padėties priežasčių yra nepakankamas finansavimas.

Siekiant pritaikyti ginkluotąsias pajėgas prie dabartinių sąlygų, A. Kvašninas pasiūlė pakeisti nacionalinės gynybos finansavimo struktūrą, kad išlaidos kariuomenės išlaikymui ir jų stiprinimui (ginklams ir karinei technikai pirkti, kapitalinei statybai ir kitoms reikmėms) būtų paskirstytos po lygiai.

A. Kvašninas taip pat pasiūlė iki 2003 metų pereiti prie trijų rūšių ginkluotųjų pajėgų struktūros pagal jų panaudojimo sferas: sausumą, jūras ir orą bei kosmosą (sausumos kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų).

Šiandien Rusijos ginkluotąsias pajėgas sudaro keturių rūšių kariuomenė: sausumos kariuomenė, karinis jūrų laivynas, karinės oro pajėgos ir strateginės paskirties raketinė kariuomenė.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Politologai: E. Macronas būtų tinkamesnis prancūzų prezidentas Lietuvai (41)

Lietuvai reikia stabilios Europos, todėl centristų kandidatas Prancūzijos prezidento rinkimuose Emmanuelis Macronas būtų tinkamesnis vadovas Vilniui, sako politologai.

Vaikystė šalia Hitlerio: kol vienus vaikus žudė, kiti augo „šiltnamyje“ (30)

Vokietijoje sukurtas dokumentinis filmas apie vokiečių vaikus, kurie gyveno šalia Adolfo Hitlerio, planavusio masines žudynes. Filme „Hitler and the Children of the Obersalzberg“ vokiečiai pirmą kartą prabilo apie privilegijuotą savo gyvenimą kurortiniame Berchtesgadeno miestelyje pietų Vokietijoje, Bavarijoje, rašo dailymail.co.uk.

Vengrija ketina atsisakyti AE plėtros projekto finansavimo iš Rusijos (23)

Vengrijos vyriausybė svarsto Pakšo atominės elektrinės (AE) plėtros projekto finansavimo be Rusijos paskolos galimybes, pranešė premjero kanceliarijos vadovas Janošas Lazaras, kuris cituojamas vyriausybės tinklalapyje.

JAV gynybos sekretorius aplankė strategiškai svarbų Džibutį (20)

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas sekmadienį trumpam užsuko į Dibutį, strateginę Afrikos Rago valstybę, kurioje JAV turi nuolatinę karinę bazę.

Atkakli kova: prognozuoja E. Macrono ir M. Le Pen pergalę nuolat pildoma (892)

Oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suskaičiavus 33,2 proc. visų balsų į priekį išsiveržia E. Macronas. Už jį balsą atidavė 23,11 proc. rinkėjų. M. Le Pen rikiuojasi antra su 23,08 proc. balsų, rašo france24.com