Tai buvo padaryta artimo bičiulio ir vyriausios dukters krikštatėvio violončelininko Sergejaus Roldugino vardu. Netrukus drąsos nestokojantis projektas „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ papasakojo apie Rusijos prezidento gyvenimo moteris ir jų prabangius būstus, vox.com rašo Markas Galeotti.
Visos šios istorijos atskleidžia kai ką labai svarbaus ir įdomaus, kaip Rusijoje iš tikrųjų veikia korupcijos mechanizmas. Nepaisant to, kad korupcija daugumoje valstybių naudojama kaip veiksminga burtų lazdelė, elito įtaką paverčianti pinigais, Rusijoje schema kiek kitokia – būtent korupcija yra būdas gauti ir išlaikyti politinę galią, kuri yra šimtą kartų svarbesnė nei materialinis turtas.
Dar prieš minėtosioms istorijoms iškylant į dienos šviesą, Kremliaus viešųjų ryšių komanda ėmėsi skambinti pavojaus varpais dėl tariamos „informacinės atakos“ pasauliniame žiniasklaidos kare. Deja, bet korupcija Rusijoje – kaip reikiant pasenusi naujiena, tad šios konkrečios istorijos pasakoja žymiai daugiau nei, pavyzdžiui, vien apie būdus, kaip išvengti mokesčių.
Vertinti Rusiją kaip kleptokratų valstybę ar vadinti ją dar labiau klaidinančiu „mafijos valstybės“ pavadinimu – pernelyg paprasta. Taip, korupcija lipniais pirštais apraizgiusi visą valdžios sistemą, ji tikrai nėra šalutinis V. Putino valdymo metodologijos produktas. Kaip ten bebūtų, tai nepaaiškina, kodėl po šiai dienai korupcija tokia svarbi.
Tarkime, kad minėtieji 2 mlrd. dolerių priklauso V. Putinui. Kaip gi jis juos gavo? Nejaugi žmonės kaip darbščiosios bitelės jam sunešė tuos pinigus lagaminėliais? Visai ne. Šie turtai jam atiteko kaip akcijos bei teisė į akcijų pelną. Ir šiuo atveju svarbiausi ne pinigai – viską, ko tik gali užsigeisti prezidento širdis, jam gali parūpinti ištikimi oligarchai (pradedant rūmais Juodosios jūros pakrantėje ir baigiant 35 mln. dolerių (31,02 mln. Eur) kainuojančia jachta). Svarbiausia yra to turto suteikiama politinė galia – kitaip tariant, jo sukuriama vertė.
Tikroji Rusijos valiuta – ne pinigai, o galia. Pastaroji gali būti naudojama gaunant pinigų, tačiau tai tikrai nereiškia, kad schema veikia ir atvirkščiai. Šiandien – jūs turtingas, o jau rytoj valstybė iš jūsų padarys vargšą. Paradoksalu tai, kad, jeigu jūsų rankose valdžia, pinigų visada atsiras. Kaip atskleidžia „Panama Papers“, kartais jų ta primityviąja apčiuopiama prasme net nereikia.
Nors pirmiausia „Panama Papers“ skaičiuoja pinigus, šis duomenų atskleidimas suteikia daug įdomios ir vertingos informacijos apie tikrąją Rusijos valiutą, kuri tikrai nėra pinigai – tai galia ir ryšiai.
Paviešinta informacija atskleidė, kad mažai kam žinomas Rusijos verslininkas, seniau vadovavęs valstybės nuosavybės tarnybai, o dabar dirbantis vienam iš seniausių V. Putino bičiulių Arkadijui Rotenbergui, Grigorijus Bajevskis, per įtartinai keistą atsitiktinumą susijęs su butų Maskvoje perleidimu su V. Putinu susijusioms moterims.
Konkrečiai kalbama apie V. Putino dukrą Kateriną Tichonovą, kaip spėjama, jo dabartinės mylimosios Alinos Kabajevos seserį ir močiutę bei Alisą Charčevą (merginą, išgarsėjusia tuo, kad pusnuogė nusifotografavo V. Putino gimtadieniui skirtame pikantiškame kalendoriuje).
Šiandieninėje Rusijoje oficiali korupcija toks normalus reiškinys, kad niekas į šią ydą nebekreipia dėmesio. Ministrai ir valdžios pareigūnai gyvena kaip karaliai. Pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gyvena 18 mln. dolerių vertės (15,95 mln. Eur) rūmuose.
Bent iš dalies tokia greita Kremliaus reakcija neturėtų stebinti – juk V. Putinas savo asmeninį gyvenimą saugo po devyniais užraktais. Nepaisant to, faktas, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas (pats gyvenantis 7 mln. dolerių (6,2 mln. Eur) kainuojančiame name, nors pajamos net nesiekia 140 tūkst. dolerių (124 tūkst. Eur)) ėmėsi taip įnirtingai gintis, leidžia daryti išvadą, kad buvo pataikyta į visiems skaudžią vietą.
Atsakymas, kodėl sulaukta tokios nuožmios Kremliaus reakcijos, labai paprastas – šis atvejis atskleidžia, kaip iš tikrųjų Rusijoje veikia korupcijos mechanizmas. Žinoma: kelių patrulio sustabdytas vairuotojas, darbų vykdytojas, siekiantis kuo skubiau gauti leidimą pradėti darbus ar parduotuvės savininkas, niekaip nerandantis bendros kalbos su priešgaisrinės saugos pareigūnais, išeities iš padėties ieško įduodami vokelį. Tokios rūšies korupcija – menko masto. Tokia, su kuria daugumai rusų net ir netenka susidurti.
Mes kalbame apie kitokią – tikrąją korupciją – siurbiančią kraują iš pačių valdžios viršūnių. Kaip teigia vienas iš nedaugelio Rusijoje likusių analitikų centrų INDEM, korupcijos kaštai Rusijoje sudaro labai daug – nuo ketvirtadalio iki trečdalio šalies BVP.
Perfrazuokime: Rusijos elito korupcija šalies biudžetui kainuoja net šešis kartus daugiau nei visos po Krymo aneksijos ir karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Vakarų šaliai pritaikytos sankcijos kartu sudėjus.
Kaip veikia ši korupcija? Per leidimus ir paslaugas, o ne tiesiogiai pervedant pinigus. Kai V. Putinas nori atsidėkoti savo bičiuliams, jis jiems skiria sutarčių, užsakymų ar monopolinių teisių, iš kurių jie vėliau sėkmingai prisipildo kišenes. V. Putinui lojalūs asmenys puikiai žino – jie bus turtingi tol, kol turės politinės galios ir prezidento prielankumą. Be to, jie puikiai supranta, kad bet kada Rusijos prezidentui gali prireikti jų paslaugų –ir jie negalės pasakyti ne.
Kad ir kaip ten bebūtų, tarsi nėra rodymų, kad V. Putinas iš tikrųjų mokėjo už G. Bajevskio dalintą turtą. Didesnė tikimybė, kad V. Putinas tiesiog išsakė savo pageidavimus, galbūt per tą patį A. Rotenbergą (kuris, kaip netikėta, praeitais metais daugiau nei bet kas kitas gavo valstybinių užsakymų). Tarsi burtų lazdele pamojus, viskuo būtų pasirūpinta – prezidentas patenkintas. Rusijoje vertingas turtas ir sumos yra žymiai vertingiau nei grynieji: tai priemonės, padedančios išreikšti ir panaudoti politinę galią.
Pinigus galima perkelti, paslėpti, užrašyti vaikams. Polinė galia ir įtaka – gana efemeriškas turtas, kuriam reikia nuolatinės priežiūros. Tai turtas, kurį arba turi, arba kurio neturi. Dar sovietiniais laikais viena iš priežasčių, kodėl vadovai mirdavo darbe, buvo žinojimas, kad tą dieną, kai išeis į pensiją, visas jų turtas – automobiliai, namai, vasarnamiai – gali būti iš jų atimti. Šiandieninės Rusijos tragedijos ta, kad šiuo klausimu tarsi niekas ir nepasikeitė.
V. Putinas ir kiti Rusijos įtakingiausieji tarsi rykliai: privalo plaukti, nes kitu atveju paskęs. Tam tikra prasme V. Putino valdymo pradžioje, kai ekonomika augo ir klestėjo, vietos pasiplaukiojimams buvo žymiai daugiau. Dabar tie vandenys nusekę, tad dažniau tenka kovoti dėl vietos, daugėja susidūrimų.
Tikrai ne visi šie konfliktai kyla dėl užsakymų ar pinigų. Kartais svarbiausios kitos galios apraiškos. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas jau turi asmeninį zoologijos sodą ir daugiau nei milijoną dolerių kainuojantį „Lamborghini“ superautomobilį, tad Kremlius jam siūlo tiek medalių ir apdovanojimų, kad jau greitai ant krūtinės nebeliks vietos jiems prisisegti.
Kalbant apie Tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną – vieną iš Kremliaus politikos propaguotojų – didžiausią vertę kuria tikrai ne pinigai (panašu, kad jo poreikiai gana kuklūs), o sėkmė kovojant su politiniais priešininkais, ypatingai su generaliniu prokuroru Jurijumi Čaika.
Kad ir kaip ten bebūtų, „Panama Papers“ atskleidė jau iki tol numanytą tiesą – Rusijoje visi vaikosi ne pinigų, o galios ir įtakos.
