Šis puolimas, surengtas prie didžiausio Sirijos Alepo miesto, buvo svarbiausia ISIS pergalė šiame regione nuo 2014 metų rugpjūčio. Tuo pačiu tai buvo reikšmingiausias karinis įvykis Sirijoje nuo tada, kai Rusijos karo lėktuvai pradėjo savo antskrydžius.
Tai ne sutapimas ir neturėtume manyti, kad tai buvo pavienis žingsnis. Tiesa ta, kad Rusijos antskrydžiai Sirijoje yra tarsi Dievo dovana ISIS ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai veikiausiai žino, rašo „The Daily Beast“.
Prisiminkime, kad V. Putinas atėjo į valdžią, vaizduodamas save kaip vienintelį Rusijos gelbėtoją nuo čečėnų sukilėlių. Tai žmogus, kuris per pirmąją savo kalbą Rusijos parlamente pareiškė: „Turime padaryti galą revoliucijoms“.
Dabar, kai praėjo 18 mėnesių nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios, V. Putinas regi galimybę atgauti savo pasaulinę svarbą.
Jo strategija: pažaboti Sirijos revoliuciją ir save bei savo klientą – Sirijos prezidentą Basharą al Assadą – vaizduoti kaip pasaulio gelbėtojus nuo ISIS. Tačiau problema ta, kad jis šią užduotį gali įvykdyti tik stiprindamas ISIS.
Likus dviem dienoms iki antskrydžių pradžios, V. Putinas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje aiškiai pasakė norįs, kad mes pamąstytume.
Jis užsipuolė Jungtines Valstijas dėl „agresyvaus kišimosi užsienyje“, kuris sukūrė „anarchijos rajonus, knibždančius ekstremistų ir teroristų“.
Jis paragino pasaulį bendradarbiauti su B. al Assado pajėgomis, kurios, jo teigimu, „narsiai kaunasi su terorizmu“. Jis taip pat paragino sukurti „tikrai plačią“ pasaulinę kovos su terorizmu koaliciją, „panašią į antihitlerinę koaliciją“, kurioje, žinoma, Rusija atliktų pagrindinį vaidmenį. Galiausiai jis aptarė Ukrainos klausimą ir sukritikavo „vienašališkas sankcijas ... kuriomis siekiama politinių tikslų“ – tai buvo netiesioginė, bet aiški užuomina į JAV ir Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
V. Putinas trokšta, kad mes „kovoje su ISIS“ bendradarbiautume su B. al Assadu, Iranu ir juo pačiu Sirijoje. Tačiau nė vienas iš šių žaidėjų negali pasigirti gera reputacija, kovojant su ISIS, ar net mėginant tai padaryti. Anot saugumo analizės firmos „IHS Jane`s“, B. al Assado pajėgos 2014 metais atakoms prieš ISIS skyrė tik 6 proc. savo laiko.
Nors Irano remiami užsienio kovotojai buvo surengę didelio masto puolimus prieš demokratijos siekiančius Sirijos sukilėlius, jų niekur nesimatė, kai ISIS gegužės mėnesį šturmavo Palmyros miestą. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby paskaičiavo, kad Rusijos antskrydžiai prieš ISIS ar „Al Qaeda“ taip pat sudarė mažiau negu 10 proc. viso atakų laiko.
Tuo tarpu Sirijos sukilėliai yra pasižymėję kovose su ISIS. 2014 metais jie sudavė ISIS didžiausią smūgį, kai išstūmė šią grupuotę iš dviejų provincijų ir apsiautė jos pasaulinę būstinę Rakoje. Jie buvo išviję ISIS iš didžiausio Sirijos miesto, kuris dešimt kartų yra didesnis už Tikritą – pagrindinį miestą, kurį Irake yra užėmusios ISIS pajėgos.
Jie taip pat atkirto gyvybiškai svarbią ISIS arteriją į Turkiją, kaip buvo padarę Sirijos kurdai per didžiausią iki šiol savo pergalę prieš ISIS. Sirijos sukilėliai visa tai buvo pasiekę be JAV palaikymo iš oro, kurį turėjo irakiečiai ir kurdai, bet puolami Irano remiamų užsienio kovotojų ir sprogdinami kasetinėmis bombomis.
Dėl šios priežasties Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) remiami sukilėliai, kovojantys su ISIS, yra pagrindiniai V. Putino antskrydžių Sirijoje taikiniai. Šie sukilėliai turi būti įveikti pirmiau, negu V. Putinas galės pavaizduoti save kaip pasaulio gelbėtoją nuo ISIS. Tačiau nepanašu, kad jo favoritai Sirijoje sugebės užpildyti šią tuštumą: V. Putino, B. al Assado ir Irano pusė Sirijoje jau daugiau kaip šešis mėnesius Sirijoje pralaimi tiek Sirijos sukilėliams, tiek ISIS.
Netgi remiama Rusijos aviacijos, režimą remianti pusė pasiekė tik ribotas pergales, tuo pačiu patirdama didelių nuostolių, įskaitant aukšto karo lauko vadų žūtis. Kadangi V. Putinas nesugebės vienas įveikti sukilėlių, jam reikės ISIS pagalbos. V. Putino planui sustiprinti B. al Assadą reikia plano sustiprinti ir ISIS.
Tai sugrąžina mus prie penktadienio įvykių. Praėjusią savaitę ISIS pavyko pasistūmėti į priekį iš dalies dėl to, kad Rusija palaikė įnirtingą B. al Assado pajėgų sausumos puolimą prieš JAV remiamus ir su ISIS kovojančius sukilėlius. Daug su ISIS kovojančių sukilėlių grupuočių užima pozicijas tiek centrinėje šalies dalyje, kur vyko puolimas, tiek prie fronto prieš ISIS linijų šiaurėje.
Vieną grupuotę netoli sukilėlių ir ISIS fronto linijos tą pačią dieną netgi bombardavo tiek ISIS, tiek Rusija. Nors JAV remiamos sukilėlių grupuotės paprastai skuba į šiaurę atremti ISIS puolimų, šį kartą įnirtingi Rusijos antskrydžiai šalies centre prirėmė juos vienoje vietoje.
Antroji priežastis, kodėl ISIS laimi, yra ta, kad Rusijos lėktuvai kertasi su ISIS kovojančia koalicija. Koalicijos oro reidai, nepaisant rimtų trūkumų, kartais atmušdavo ISIS kovotojus. Tačiau tuo metu, kai Sirijos oro erdvėje skraido Rusijos lėktuvai, JAV orlaiviai yra priversti keisti savo maršrutus, kad išvengtų konflikto.
Praėjusią savaitę Pentagonas pranešė apie du tokius atvejus, kai amerikiečių orlaiviams tarp Indžirliko oro bazės Turkijoje ir ISIS tvirtovės Rakos teko keisti savo trajektorijas. Šis skrydžių takas eina tiesiai virš miestų, kuriuos ką tik užėmė ISIS.
Galime spėti, kad tai palengvina ISIS operacijas, ir galime tik įsivaizduoti, kaip būtų palanku ISIS, jei JAV oro pajėgos apskritai paliktų Sirijos oro erdvę, kaip praėjusį mėnesį pareikalavo V. Putinas.
Jei JAV ir Europa nori įveikti ISIS, tai V. Putino pagrindinis tikslas yra pasinaudoti kova su ISIS. Tačiau prieš tai turime prisiminti karą Čečėnijoje. Dėl V. Putino pajėgų brutalumo JAV Holokausto memorialinis muziejus 2011 metais įtraukė Čečėniją į stebimų šalių, kur gali vykti genocidas, sąrašus.
Kai sukilimas buvo numalšintas, V. Putinas Čečėnijos vadovu paskyrė islamistų karo lauko vadą, kuris savo ekstremizmu nenusileidžia pačių griežčiausių pažiūrų Sirijos sukilėlių grupuotei.
Šiandien Čečėnija yra tapusi didžiausia ISIS užsienio kovotojų eksportuotoja: mažiausiai 800 asmenų iš 1,3 mln. čečėnų prisijungė prie ISIS. Toks rodiklis yra dvigubai didesnis už artimiausios jos konkurentės duomenis. Tai negali būti triuškinančios sėkmės modelis.
Prezidentas B. Obama neseniai prisiekė, kad „nepavers Sirijos netiesioginiu karu. Mes kovojame su ISIL“. Tačiau jei Jungtinės Valstijos nori nugalėti ISIS, jos negali leisti, kad V. Putinas Sirijoje taikytų Čečėnijos modelį.
Tai reiškia, kad jos turi mesti iššūkį Rusijos oro galiai, ir ISIS bei sukilėlių fronto linija yra natūrali vieta, nuo kurios reikėtų pradėti. Iš tikrųjų Prancūzija, Didžioji Britanija ir Turkija jau daug mėnesių ragina šiame rajone paskelbti „saugią zoną“, kuri apsaugotų civilius gyventojus nuo antskrydžių ir padėtų nuosaikiems sukilėliams nustumti ISIS atgal. Tačiau JAV susilaikė nuo plano paskelbti tokią zoną ir dabar savo neveiklumo priežastimi įvardija Rusijos dalyvavimą.
Nors iššūkiai Rusijai kelia pavojų, kita alternatyva yra dar pavojingesnė. V. Putinas jau pareikalavo, kad JAV lėktuvai paliktų Siriją. Ar Amerika paklus šiam reikalavimui, kad išvengtų netiesioginio karo? Be to, kas bus, jei Rusijos lėktuvai toliau pažeidinės Turkijos – NATO narės – oro erdvę iš siūlomos saugumo zonos?
Ar JAV taip pat tai ignoruos, nes nenorės veltis į netiesioginį karą? Sekmadienį paaiškėjo, kad JAV nuo Turkijos pasienio atitraukia savo priešlėktuvines baterijas, nors tam prieštaravo Turkija. Ar ji tą patį padarys NATO priklausančiose Baltijos valstybėse, kurių oro erdvėse dažnai pasirodo nepageidaujami Rusijos lėktuvai? Kur baigiasi netiesioginio karo ribos? Jei JAV nori, kad NATO gyvuotų, jos turi kažkur baigtis.
Antradienį leidinys „Politico“ pranešė, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir aukšti B. Obamos saugumo pareigūnai, tačiau jiems skersai kelio stoja JAV prezidento Vakarų sparno vidinis ratas.
Jei nenorime, kad V. Putinas suardytų kovos su ISIS koaliciją, sunaikintų kovos su ISIS partneres ir padėtų ISIS pasiekti didžiausią Sirijos miestą, tai turi pasikeisti. Laikas Jungtinėms Valstijoms prisijungti prie savo partnerių skelbiant saugias zonas pietinėje ir šiaurinėje Sirijos dalyse. Tai gali būti rizikinga, bet tai rizika, kurios turi imtis B. Obama, rašo „The Daily Beast“.