Komisijos vadovas prisipažino, kad jam "gana netikėtas buvo šalies atominės energijos ministro Jevgenijaus Adamovo siūlymas palikti laivą jūros dugne".

I. Klebanovas pažymėjo, jog komisijos turimi tyrimų rezultatai rodo, kad branduolinis reaktorius "ilgą laiką gali būti jūros gilumoje ir aplinkos neteršti radioaktyviosiomis medžiagomis". Tačiau I. Klebanovas mano, jog tai nėra priežastis laivo neiškelti". Pirmiausia jis tai aiškina "psichologiniais aspektais, žmonių atsargiu požiūriu į kiekvieną branduolinį objektą".

I. Klebanovas taip pat pranešė, kad komisija kol kas neišskyrė kurios nors vienos avarijos priežasties laive versijos. Pasak jo, tiriamos visos trys dabar esančios versijos: susidūrimas su kitu objektu, minos sprogimas, nenumatyta situacija pirmajame povandeninio laivo skyriuje.

Kalbėdamas apie žuvusiųjų jūreivių iškėlimą iš laivo, I. Klebanovas abejojo, ar ji bus visiškai sėkminga. "Galimas dalykas, narai tik įeis į skyrius ir išeis iš jų", sakė vicepremjeras. Pasak jo, dauguma įgulos narių yra pirmuosiuose dviejuose skyriuose, kurie labiausiai nukentėjo per avariją.

Drauge, I. Klebanovo nuomone, atsisakyti šios operacijos nereikėtų, pirmiausia reminatis "moraliniais, etiniais ir ideologiniais principais".

I. Klebanovas neatmeta galimybės palaidoti jūreivius brolių kape. Tačiau, jo nuomone, iškils didelių problemų. Viena jų ta, kad laive žuvo įvairių konfesijų atstovų. Jjis priminė, kad tarp įgulos narių buvo 9 musulmonai.

Vicepremjeras pabrėžė, kad "dėl kiekvieno jūreivio bus tariamasi su jų giminaičiais ir artimaisiais".