Viena galingiausių pasaulio valstybių ne tik praras draugus ir įtaką, bet ir turės iš naujo įvertinti savo vaidmenį keliuose regionuose, rašo privati žvalgybos bendrovė „Stratfor“.
Savo apžvalgoje „Russia and the West: 25-year Forecast“ („Rusija ir Vakarai: prognozė 25 metams“) ji teigia, kad numylėtos Vladimiro Putino šalies laukia duobėtas kelias.
„Stratfor“, kuri sėkmingai numatė Europos nesugebėjimą įveikti finansinę krizę ir JAV bei džihadistų karą, taip pat prognozuoja, kad formuosis nauji lojalumo ryšiai, tačiau Rusija nebus jų dalimi, rašo news.com.au.
Taigi kurios šalys užpildys valdžios vakuumą ir kaip elgsis Rusija?
Pasak „Stratfor“, Rusija praras savo įtaką, o jos lyderiams teks ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti valstybės išlikimą prie naujos pasaulio tvarkos.
„Stratfor“ prognozuoja:
Sumažės gyventojų
Remdamasi Jungtinių Tautų (JT) demografinėmis tendencijomis, „Stratfor“ teigia, kad iki 2050 metų Rusijoje gyventojų skaičius sumažės 10 proc.: nuo 143 mln. iki 129 mln. žmonių.
Palyginimui: Jungtinėse Valstijose gyventojų skaičius šoktelės beveik 20 proc., nuo 289 mln. iki 322 mln. Europa pagal šį rodiklį atsidurs kažkur tarp šių valstybių.
Mažės ekonominė ir karinė galia
Mažėjant gyventojų skaičiui, nuosmukis vyks ir kitose sferose, prognozuoja „Stratfor“.
„Palyginus status Rusijos demografinis kritimas pakenks jos sugebėjimams daryti įtaką buvusioms sovietinėms kaimynėms“, - įspėja bendrovė.
Su kiekvienais metais silpnės ir kultūriniai bei socialiniai ryšiai, kurie nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo siejo Rusiją su šiomis kaimynėmis.
Pasak „Stratfor“, didžiausias Rusijos laukiantis iššūkis bus „pastangos išsaugoti savo poziciją ir pranašumą buvusioje sovietų periferijoje, kai mažės jos ištekliai ir pamažu irs kultūriniai ir politiniai ryšiai, palaikę jos poziciją“.
Ukraina priartės prie Vakarų
Ukraina visada buvo Rusijos akiratyje, ir didžioji kaimynė, siekdama išsaugoti savo valdžią Ukrainoje, tai nutraukdavo gamtinių dujų tiekimą, tai griebdavosi tiesioginės karinės intervencijos.
Ukraina jau daug metų yra atsidūrusi Rusijos ir Vakarų varžymosi centre, bet pastaraisiais metais įtampa itin padidėjo, ypač po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Tai yra aklavietės priežastis ir „Stratfor“ prognozuoja, kad ji galiausiai smogs atgal pačiai Rusijai, „susilpnindama istorinius ryšius tarp abiejų šalių“.
„Priešiškumas veikiausiai tik didės. Ukrainoje, kur Rusija kelia didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui, užaugs nauja karta, neprisimenanti sovietinio Ukrainos periodo“, - prognozuoja „Stratfor“.
Trūkinės ir ekonominiai šių valstybių ryšiai.
Ukraina jau apribojo Rusijos gamtinių dujų importą, o Rusija grasina paskelbti embargą Ukrainos gaminiams.
„Tokios keršto priemonės su laiku tik intensyvės ir abi valstybės ekonomiškai taps mažiau viena nuo kitos priklausomos“, - teigiama ataskaitoje.
Itin mažai tikėtina, kad Ukraina vėl atsisuktų į Rusiją. Ukraina veikiau stiprins ryšius su Lietuva ir Lenkija, sukurdama stiprų bloką.
Tačiau Ukrainos ir Rusijos santykiai nebus visiškai nutraukti.
Rusija bus palikta viena
Susiformuos naujas rytinis blokas, bet Rusija nebus jame pageidaujama.
Sustiprėjus Baltarusijai, Moldovai ir Baltijos valstybėms – Estijai, Latvijai bei Lietuvai – formuosis nauji ryšiai, bet Rusija nebus į juos įtraukta.
„Per ateinantį amžiaus ketvirtį Rytų Europos šalys pradės vienytis ir formuos naują regioninį bloką, kuris sutelks šių narių valstybių ekonomines ir karines galias“, - prognozuoja „Stratfor“.
Šie regioniniai ryšiai stiprės, nes Baltarusija, Baltijos šalys, Moldova ir Ukraina nukentės nuo masiškai sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Tai skatins šias valstybes ieškoti naujų augimo būdų.
„Smunkant gyventojų skaičiui, Rytų Europos valstybės bus priverstos griebtis partnerystės, kad išvengtų ekonominių nuosmukių ir apsisaugotų nuo išorinių grėsmių“, - teigiama ataskaitoje.
Rusija neteks geriausios bičiulės
Tvirtai prorusiškos Baltarusijos meilė savo didžiajai pusseserei pradės slopti ir per ateinančius 25 metus jos „neblėstantis lojalumas“ ims svyruoti.
Politikos ir demografijos pokyčiai, taip pat ekonominiai poreikiai skatins Baltarusiją paramos ieškoti kitur.
„Išaugęs nerusiškų energijos išteklių prieinamumas, ypač per suskystintų gamtinių dujų terminalus Lenkijoje ir Baltijos šalyse, ilgainiui sumažins Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos“, - prognozuoja „Stratfor“.
Kursis Rytų Europos aljansas
Trims Baltijos valstybėms, kuriose, anot prognozių, iki 2025 metų turėtų likti vos 5 mln. gyventojų, itin taps patraukli Rytų Europos aljanso idėja.
„Suvienijus savo pajėgas su Lenkija, Baltarusija ir Ukraina, šis skaičius išaugtų bent iki 80 mln. žmonių“, - prognozuojama ataskaitoje.
„Tokiu būdu Baltijos šalys gali įveikti savo mažus dydžius ir atgrasyti Rusiją nuo kišimosi į šį regioną“.
Jei iškiltų stiprus blokas, vienijantis Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Baltijos valstybes, pagal savo gyventojų skaičių artimiausiais dešimtmečiais jis prilygtų Rusijai.
Tačiau, „Stratfor“ teigimu, tokio bloko didysis privalumas būtų tas, kad jis būtų ekonomiškai pažangesnis už Rusiją.
Karine prasme jis sugebėtų apsiginti nuo Rusijos, bet tik padedant Jungtinėms Valstijoms.
Iškils kitos valstybės
Per ateinančius 25 metus didžiulę įtaką turės gyventojų skaičiaus bumas Centrinėje Azijoje.
Šiame regione taip pat silpnės Rusijos įtaka: ne tik kultūriniai, bet ir ekonominiai ir kariniai ryšiai.
Tiesa, silpnės ir Vakarų įtaka.
„Keturiose iš penkių Centrinės Azijos valstybių gyvena etniniai tiurkai. Šiame regione blės kultūriniai Rusijos ryšiai, bet stiprės Turkija“, - teigiama ataskaitoje.
Turkija, kurioje iki 2025 metų turėtų gyventi 96 mln. žmonių, šiame regione turės vis didesnę įtaką. Stiprės ir Kinijos ekonominė įtaka bei indėlis, o tai toliau stums Rusiją iš galios paveikslo.