Pratybose dalyvavo 36 laivai iš Sevastopolio karinės bazės, aviacija bei daugiau kaip 7 tūkst. karių. Juodojoje jūroje karo laivyną taip pat yra dislokavusios NATO šalys Turkija, Bulgarija ir Rumunija, bei su Rusija ypač draugiškų santykių vis dar nepalaikanti Gruzija. Nenuostabu, kad iš anksto nepraneštos pratybos sulaukė nepalankių vertinimų.
Kaip rašo rt.com, „Rusijos karinės pratybos buvo staigmena ne tik rusų kariuomenei, bet ir kaimyninių šalių karinėms pajėgoms, kurios buvo priverstos prasikrapštyti akis ir skubėti į savo postus, kai daugiau nei 30 Rusijos karinių laivų išplaukė iš savo bazės.“
Nepasitikėjimo ženklas
Gruzijos užsienio reikalų ministerija, kaip ir tikėtasi, sureagavo aštriai, pareikšdama „gilų susirūpinimą“ dėl tokių staigių ir tokios didelės apimties pratybų Juodojoje jūroje. Tokie veiksmai „prieštarauja Europos kaimynystės saugumo ir nuspėjamumo principams“, – rašoma oficialiame ministerijos pareiškime. „Gruzija sunerimusi dėl netikėtų, provokuojančių Rusijos karių veiksmų, kaip ir dėl galimo Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas okupavusių Rusijos pajėgų infrastruktūros, ginkluotės ir personalo naudojimo“, – priduria Gruzijos užsienio reikalų ministerija.
Rusijos karo laivų armada iš Sevastopolio bazės išplaukė jau kitą dieną po prezidento V.Putino įsakymo. Rusijos prezidentūra teigia, kad dėl tokio skaičiaus karių, kuris buvo įtrauktas į mokymus, Rusija neprivalėjo iš anksto pranešti apie juos kaimyninėms šalims. Tačiau tarptautinė praktika rodo ką kita. „Kommersant“ kalbintas NATO diplomatas buvo nemaloniai nustebintas tokių netikėtų pratybų ir nors sutiko, jog techniškai Rusija neprivalėjo nieko informuoti, tvirtino, jog tokį veiksmą galima priimti tik kaip nepasitikėjimo ženklą. „Net jei Rusija formaliai ir neprivalo iš anksto informuoti, partneriai taip nesielgia... NATO narės visuomet stengiasi iš anksto pranešti Maskvai apie ruošiamas pratybas, kadangi esame sutarę stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei skaidrumą“, – kalbėjo NATO diplomatas.
Tuo pat metu – JAV pratybos Gruzijoje
Rusija pasirinko laiką šiems mokymams ne atsitiktinai: tuo metu netoli Tbilisio vyko bendros JAV–Gruzijos karinės pratybos, o Maskvoje viešėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksanderis Wershbow.
„Agile Spirit-2013“ karinės pratybos Gruzijoje vyksta jau trečius metus iš eilės, šiemet jose dalyvavo 400 JAV jūrų pėstininkų. Rusijos užsienio reikalų ministerija jų dalyvavimą pavadino grėsme taikai Pietų Kaukaze ir pareiškė, kad „bet kokia užsienio karinė parama Tbilisiui, kad ir kokie būtų jos motyvai, komplikuoja galimybes sustiprinti taiką ir stabilumą regione.“ Nors šie mokymai palyginti nedidelės apimties, Maskva nekeičia savo principinės nuostatos prieš NATO – ir ypač prieš JAV – karinius veiksmus savo pašonėje. Gali būti, kad šios spontaniškos pratybos – tik dar vienas būdas Kremliui pademonstruoti savo nepasitenkinimą, kad NATO nepaiso jo „hegemonijos“ Gruzijoje.
Tiesioginio pavojaus nejaučia
Tiesa, Gruzijos Vyriausybės reakcijos išsiskyrė. Kaip ir tikėtasi, Užsienio reikalų ministerija paskelbė griežtą pareiškimą, apeliuodama į tarptautinius susitarimus bei praktikas – tuo tarpu Gruzijos gynybos ministras Iraklis Alasanija atrodė nusiteikęs kur kas ramiau. Nors jis pripažino, kad tokie Rusijos kariuomenės veiksmai verčia Gruziją „sustiprinti savo budrumą“, ministras taip pat pridūrė nejaučiantis „tiesioginio pavojaus dėl šitų pratybų“. Pasak I.Alasanijos, pagal turimą informaciją, Rusijos kariai, dislokuoti okupuotose teritorijose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje – pratybose nedalyvavo, o Gruzijos teritoriniai vandenys taip pat nebuvo pažeisti. „Bet žinoma, vien tas faktas, kad pratybos nebuvo suderintos su kaimyninėmis valstybėmis, prieštarauja tarptautinei praktikai“, – sakė gynybos ministras.
Spalį pasikeitus valdžiai Gruzijoje, naujasis premjeras Bidzina Ivanišvilis pažadėjo siekti geresnių santykių su Rusija ir mėgina balansuoti tarp Rytų ir Vakarų. Kovo 7 d. Gruzijos Parlamentas priėmė specialią rezoliuciją dėl Gruzijos užsienio politikos strategijos, kuri skelbia integraciją į ES ir NATO šalies prioritetu. Numatoma, kad Gruzija nesijungs į jokias tarptautines organizacijas, kurių politika prieštarautų šiam prioritetui, o svarbiausia – Gruzija nepalaikys diplomatinių santykių bei nesijungs į karines sąjungas su valstybėmis, kurios pripažįsta Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Tačiau pusiausvyra kartu reiškia ir nuosaikesnį toną Rusijos atžvilgiu – I.Alasanijos švelnus pareiškimas kaip tik atliepia šią naują Vyriausybės toną užsienio politikoje.
Taps įprasta praktika?
Tuo tarpu kitos kaimynės bei partnerės nuo oficialių komentarų susilaikė. NATO oficialios reakcijos į spontaniškas Rusijos pratybas irgi nebuvo, nors Maskvoje tuo metu viešėjęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas A.Wershbow savo interviu „Echo Moskvy“ radijui neslėpė nustebimo dėl tokio Kremliaus žingsnio. „Pratybos yra įprasta kariuomenių praktika. NATO sudaro reguliarias pratybų programas kiekvienais metais. Bet manau, kad visuomet yra geriau aiškiai skelbti apie pratybas, jų dydį, apimtį ir tikslus“, – sakė A.Wershbow.
Ukrainos, kurios Sevastopolio uoste Rusija laiko savo karo laivyną, užsienio reikalų ministerija viešai neprieštaravo – bet kai kurie parlamentarai negailėjo aštrių žodžių. Ir nors Turkija taip pat viešai nesureagavo, tinklaraštis „Bosforo jūrų naujienos“ pastebėjo, kad turkų povandeninis laivas Bosforo sąsiauriu skuba link Juodosios jūros – „ir, galima spėti, jis plaukia stebėti Rusijos pratybų“.
Galbūt šios spontaniškos pratybos privertė Rusijos partnerius bei kaimynus pasijausti nepatogiai, bet panašu, kad Maskva ir toliau taikys šią praktiką. Prieš mėnesį surengtos mažesnio masto netikėtos pratybos parodė, kad daugelis rusų dalinių nebuvo pasiruošę staigiai reaguoti. Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas paaiškino, kad „prisimenant prezidento kalbą Gynybos ministerijoje, panaši netikėtų inspekcijų praktika bus ir toliau aktyviai tęsiama“. Geopolitinės, o ir karinės įtampos regione kurstymas, nukreipiant dėmesį nuo aštrėjančių Rusijos vidaus problemų, nebus apleistas.
Gruzijos parlamento nario Giorgio Kandelakio komentaras:
Šios Rusijos pratybos yra daugiausiai nukreiptos prieš „Nabucco“ dujotiekį – artėja svarbus konsorciumo susitikimas dėl šio projekto. Tai – tiesiog jėgos demonstravimas, taip pat parodant, kas šiame regione valdo. Alasanijos minkšta reakcija smarkiai kirtosi su Užsienio reikalų ministerijos pareiškimu, ką buvo galima aiškiai matyti.
Ivanišvilis smarkiai apsiriko galvodamas, kad keletu draugiškumo gestų gaus iš Rusijos nuolaidų. Svarbiausia, kad Rusija deklaravo nepriimanti Gruzijos suverenumo, o vakarų kryptis [Gruzijos užsienio politikoje – R.S.-K.] vis dar galioja. Kuo greičiau Ivanišvilis tai supras, tuo geriau. Kalbant apie politiką, Ivanišvilis pradėjo daryti nuolaidas, bet net jei jis ir peržengs suverenumo ribą, Maskva niekuo nenusileis ir Gruzija tik pralaimės. Baltijos šalių patirtis rodo, kad tik įstojus į Vakarų šalių klubus šie santykiai gali iš tiesų pasikeisti.