Kad ir kaip ten būtų, karinė kampanija Sirijoje pasitarnavo kaip puiki proga ir terpė Rusijai išbandyti savo gebėjimus ir galimybes tikro karo sąlygomis – tiek iš laivų leidžiamų sparnuotųjų raketų, tiek logistikos uždavinių sprendimo, tiek elitinių pajėgų formatais.
Įdomu tai, kad be visų Rusijos turimų veiksmingų naujovių, kaip ant delno pasirodė ir visos Rusijos kariuomenės silpnosios vietos.
„Tai tarsi futbolo varžybos. Jeigu teks žaisti su Vokietija, juk būtinai nueisite pasižiūrėti, kaip aikštėje atrodo vokiečių komanda, tiesa? Tai natūrali pasirengimo strategija“, – teigia Latvijos (NATO narės, besiribojančios su Rusija) Nacionalinės gynybos akademijos saugumo ir strateginių tyrimų centro vykdomasis vadovas Janis Berzinis.
Niekas nesitiki, kad artimiausiu metu Rusija ir NATO įsitrauks į konvencinį karą. Nepaisant to, per pastaruosius dvejus metus įsiveldamas net į du karinius konfliktus – iš pradžių Rytų Ukrainoje, o paskui ir Sirijoje, Kremlius ir pats V. Putinas visam pasauliui pademonstravo, kaip patobulėjo Rusijos karinė galia ir, savaime suprantama, išaugo apetitas, pasitelkiant ją, siekti didesnių geopolitinių tikslų.
„Jie labai aiškiai parodė, kad jiems nestinga išminties tiek įsivelti į konfliktą, tiek iš jo laiku pasitraukti. Pademonstravo gebantys pasinaudoti karinėmis operacijomis kaip priemonėmis siekiant diplomatinių tikslų“, – teigia nenuolatinė „Atlantic Council“ bendradarbė, iki 2015 metų ėjusi JAV valstybės sektoriaus padėjėjo Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais pareigas, Evelyn Farkas.
Taip buvo ne visada. 2008 metais, kai Rusija per penkias dienas trukusį karinį konfliktą Gruzijoje neteko mažiausiai keturių karo lėktuvų, šį trumpą konfliktą Vakarai įvertino kaip apmaudžią klaidą bei įrodymą, kad Rusijos karinės pajėgos, kurių pagrindą sudaro šauktiniai, nieko vertos.
Kai 2009 metais NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu tapo admirolas Jamesas Stavridisas, Aljansas neturėjo jokio plano, kaip, esant reikalui, apsiginti nuo Rusijos, per interviu praeitais metais atskleidė pats admirolas.
„Neturėjome jokio plano, kaip atgrasyti Rusiją. Griuvus sienai, tokia galimybė buvo tiesiog išbraukta, užverstas puslapis“, – kalbėjo J. Stavridisas.
Dabar NATO reguliariai organizuoja karines pratybas ir svarsto galimybę į Baltijos valstybes, Lenkiją bei kitas Rytų Europos valstybes pasiųsti savo pajėgų. Tokių veiksmų imamasi augant Rusijos kaimynių nerimui dėl galimo Maskvos smūgio, pasitelkus naujas, nekonvencines priemones.
„Įsitikinimas, kuriuo visi kliovėsi nuo 1990 metų, esą karinė konfrontacija su Rusija Europoje neįmanoma, buvo paneigtas. Dabar visi puikiai supranta būtinybę turėti gynybos planą, nors anksčiau viskas buvo kitaip“, – sako „Royal United Services Institute“ Londone Rusijos karybos ekspertas Igoris Sutiaginas.
Karas Gruzijoje paskatino drastišką didelio masto Rusijos karinių pajėgų reformą ir inicijavo modernizacijos programą, kurią Europos tarptautinių santykių tarybos gynybos analitikas Gustavas Gresselis pavadino „tyliąja karine revoliucija“.
Už naujos modernios karinės technikos gamybą dar svarbiau tai, kad pastebimas akivaizdus progresas Rusijos pajėgų veiksmingumo ir profesionalumo klausimais. Vykdomos mokymų ir administracinio aparato reformos.
Pavyzdžiui, vykdant Rusijos karinių pajėgų restruktūrizaciją, suformuota naujų itin mobilių ir savarankiškų žvalgybos dalinių sistema. Apie juos pirmą kartą viešai prabilta per Rusijos vykdytą Krymo aneksiją, kai stebėtojus iš Vakarų kaip reikiant nustebino prieš tai nematyti, tačiau itin profesionalūs kariai.
Situacija su Rusijos kampanija Sirijoje šiek tiek kitokia. Čia svarbiausi buvo karo lėktuvai ir ekspedicinės pajėgos, kurie NATO, tiesą sakant, nekeltų praktiškai jokios grėsmės.
Nepaisant to, analitikai pastebėjo kai ką įdomaus.
J. Berzinis pabrėžia, kad Rusija Sirijoje noriai naudojo modernią radijo ryšio blokavimo techniką, o šis faktas atskleidžia, kad Maskva sėkmingai tobulina elektroninės karybos gebėjimus. Be to, Rusija šią įrangą ketina dislokuoti ir Kaliningrade – šalies teritorijoje, besiribojančioje su Lietuva ir Lenkija.
Maža to, Kaliningrade veikia ir rusiškų S-400 priešlėktuvinių raketų bazė. Šios raketos, kurias V. Putinas buvo dislokavęs ir Sirijoje – kone ideali virtuali vadinamoji AD/A2 arba atgrasymo priemonė priešlėktuvinės gynybos formate, kuri pasirūpina, kad priešui tampa pernelyg pavojinga pasiųsti savo pajėgų į ginamą teritoriją.
Faktas, kad Rusija pristatė savo „Kalibr“ sparnuotąsias raketas, kurias paleido karo laivai Juodojoje jūroje, pademonstravo dar vieną potencialią grėsmę, galinčią pasiekti taikinius Europoje. Grėsmę, kuriai neutralizuoti būtini naujos kartos mažame aukštyje veiksmingi priešlėktuvinės gynybos sprendimai.
Be to, šios raketos menkai tikėtino konflikto atveju galėtų pasitarnauti kaip alternatyva poreikiui rizikuoti Rusijos karo pilotų gyvybėmis virš NATO oro erdvės, pabrėžia I. Sutiaginas.
Be jokios abejonės, Sirijoje Rusija parodė ir silpnųjų vietų. Pavyzdžiui, Maskvai stinga itin taiklių išmaniųjų bombų. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos skelbiama vaizdo medžiaga iš kampanijos Sirijoje, šalies aviacija daugiausia kliovėsi vadinamosiomis laisvakritėmis arba „kvailosiomis“ bombomis, o tai reiškia, kad rusams arba trūko atsargų, arba veiksmingų taikymo sistemų.
Be to, Rusijos veiksmai Sirijoje pareikalavo ir nemažai atsitiktinių civilių aukų, tad pastebimai išaugo pabėgėlių srautas iš Sirijos į Europą, ką NATO pajėgų Europoje vadas oro pajėgų generolas Philipas M. Breedlove‘as savotišku bandymu pabėgėlius paversti ginklu.
Greičiausiai didžiausią įspūdį paliekantis Rusijos kariuomenės pasiekimas, apie kurį visas pasaulis sužinojo būtent per šalies karinę kampaniją Sirijoje, yra progresas, pasiektas gerinant situaciją su logistiniu planavimu. Aprūpinimo ištekliais kanalai, kurie ilgą laiką buvo laikyti Rusijos kariuomenės silpnąja vieta, pasirodė esantys patikimi ir veiksmingi.
„Kai viskas tik prasidėjo, Vašingtonas buvo kone šventai įsitikinęs, kad rusams jokiais būdais nepavyks atlaikyti operacijų tempo. Jie labai paprastai įrodė, kad klystame. Būta atvejų, aiškiai įrodžiusių, kad jie labai gerai pasirengę įvairiems netikėtumams (...)“, – konstatuoja Rusijos saugumo klausimų ekspertas ir tarptautinių santykių ekspertas iš Niujorko universiteto Markas Galeotti.
Vertinant pagal pastarąsias karines pratybas, bent vienas iš galimų naujo Rusijos karinio potencialo panaudojimo būdų galėtų būti antiteroristinės operacijos Vidurio Azijoje ar Afganistane, konstatuoja M. Galeotti.
Rusija kartu su kitomis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos gynybos aljanso narėmis surengė karinius mokymus, kurių metų buvo simuliuojama „Islamo valstybę“ primenančios teroristinės jėgos invazija į Tadžikistaną – buvusių sovietinę respubliką, besiribojančią su Afganistanu.
Trumpiau tariant, pirmoji tokia tolima Rusijos karinė intervencija užsienyje įrodė, kad Maskva tokį scenarijų galėtų pakartoti dar ir dar kartą. Tai faktas, į kurį tiek NATO, tiek Vakarai turėtų neabejotinai atsižvelgti.