Saugumo eksperto Edwardo Lucaso JAV įsikūrusiam Europos politikos analizės centrui (CEPA) parengtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad apie 33 tūkst. rusų karių kovo 21-25 d. dalyvavo Baltijos jūros regione surengtuose kariniuose mokymuose.

Teigiama, kad per šiuos mokymus buvo repetuojamas įsiveržimas į Rytus nuo Švedijos krantų esančią Gotlando salą, Danijai priklausančią Bornholmo salą, Suomijai priklausančius Alandus ir šiaurinę Norvegijos dalį, rašo „The Local“.

„Jei tai būtų įvykdyta sėkmingai, šių teritorijų kontroliavimas užkirstų kelią NATO sąjungininkėms suteikti pagalbą Baltijos valstybėms“, – teigiama E. Lucaso ataskaitoje pavadinimu „The Coming Storm“.

Švedijos ginkluotosios pajėgos didžiausios šios šalies naujienų agentūros TT paskelbtos informacijos nekomentavo, tačiau ši ataskaita Švedijoje birželio 25 d. sukėlė didelį atgarsį.

Jau anksčiau šiais metais atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad beveik kas trečias šios šalies gyventojas mano, kad Švedija turėtų įstoti į NATO. Šis viešosios nuomonės pasikeitimas akivaizdžiai susijęs su augančia baime dėl galimos Rusijos agresijos.

Edwardas Lucasas
Edwardas Lucasas nori pasakyti, kad Šiaurės Europa ir Lenkija turi ekonominių resursų apsiginti, bet yra pernelyg susiskaldžiusios, Baltijos jūros regionas yra itin svarbus, o tai, kas čia gali įvykti, labai svarbu likusiai Europos daliai“, – įsitikinęs saugumo politikos analitikas iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros Johanas Eellendas.

„Šių salų užgrobimas atimtų ir NATO galimybę siųsti laivų į Baltijos jūrą, taigi NATO reikšmingumas sumažėtų – tai strategiškai itin svarbi teritorija“, – teigia Peteris Mattssonas iš Švedijos gynybos universiteto.

Švedijos saugumo tarnyba neseniai pranešė, kad didžiausias 2014 m. Švedijai kilęs žvalgybinis pavojus buvo iš rytinės kaimynės. Praėjusį mėnesį Rusija netikėtai surengė karinius mokymus, reaguodama į panašias Švedijoje surengtas karines pratybas, kuriose dalyvavo kelios NATO narės.

E. Lucaso parengta ataskaita, kurioje Švedijai pateikiamos rekomendacijos stiprinti bendradarbiavimą su NATO, pasirodė praėjus vos savaitei po to, kai Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas įspėjo, kad Švedija galimai sulauktų kovinių veiksmų, jei prisijungtų prie Aljanso.

Švedijos ir Rusijos santykiai paaštrėjo praėjusiais metais, kai Baltijos jūroje suaktyvėjo karinis dalyvavimas. 2014 m. rugsėjo mėn. du SU-24 bombonešiai pažeidė Švedijos oro erdvę.

Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pavadino šį akibrokštą rimčiausiu per pastarąjį dešimtmetį rusų įvykdytu įsiveržimu į oro erdvę.

Vos po mėnesio Švedijos teritoriniuose vandenyse pastebėtas užsienio valstybei priklausantis povandeninis laivas, tačiau Švedijos karinėms pajėgoms nepavyko nustatyti, iš kur šis laivas atplaukė.

„Manau, kad šiuo metu Baltijos jūros regione ir Baltijos jūroje susiklosčiusi nauja gynybinė situacija“, – paslaptingojo povandeninio laivo aptikimo dieną leidiniui „The Local“ teigė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Taip pat jis informavo, kad Švedijos karinės jūrų pajėgos atnaujina savo laivus, kad būtų patobulinti jų pajėgumai nustatyti į Švedijos vandenis įplaukiančių povandeninių laivų buvimo vietą.

Be to, Švedija nuo 2018 m. planuoja Gotlando saloje dislokuoti 230 karių pajėgas – taip norima sustiprinti šios salos strateginę gynybą.