„NATO prabudo esminiai Šaltojo karo instinktai. Retorika atitinkama: esą Aljansui iškilo grėsmė“, – sakė Rusijos pasiuntinys Aleksandras Gruško, kurio žodžiai cituojami Rusijos misijos Aljanse oficialiame „Twitter“ puslapyje.

„Atrodo, kad mokesčių mokėtojams teks sumokėti už karines pratybas“, – pareiškė pasiuntinys.

Vakarų karinio aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas antradienį pranešė, kad NATO „sustabdo visą praktinį karinį ir civilinį bendradarbiavimą su Rusija“ dėl Maskvos sparčiai įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir pranešimų apie pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas išjuokė tą pranešimą ir replikavo, kad jis buvo paskelbtas balandžio 1-ąją – Melagių dieną.

„Praėjusį kartą (2008 metais) jie šaldėsi net tris mėnesius ir iki gruodžio atitirpo“, – sakė D.Rogozinas, turėdamas omenyje trumpą Rusijos karą su kaimynine Gruzija.

„Ką aš galiu pasakyti, „Šaltasis karas“, tad jie vis dar šąla“, – parašė jis „Twitter“.

NATO antradienį pranešė, kad stabdo „visą praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą“ su Rusija dėl Maskvos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono okupacijos ir aneksijos, išlaikant politinį dialogą.

Šį sprendimą priėmė NATO užsienio reikalų ministrai, kurie savo pareiškime paragino Rusija „imtis skubių veiksmų ... ir sugrįžti prie tarptautinės teisės laikymosi“.

„Mes nusprendėme pristabdyti visą praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą tarp NATO ir Rusijos“, – sakoma pareiškime, paskelbtame po antradienį įvykusio ministrų susitikimo Briuselyje.

„Mūsų politinis dialogas NATO ir Rusijos taryboje bus tęsiamas, jeigu prireiks, ambasadorių ir aukštesniu lygiu, kad jie galėtų pasikeisti nuomonėmis, pirmiausia ir svarbiausia dėl dabartinės krizės (Ukrainoje)“, – pažymima dokumente.

NATO ir Ukraina paskelbė bendrą pareiškimą po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, kad Aljanso šalys ir Kijevas stiprins bendradarbiavimą ir bus skatinama gynybos reforma Ukrainoje per mokymo ir kitas programas.

Pranešime pabrėžiama, kad NATO užsienio reikalų ministrai vieningai smerkia Rusijos veiksmus ir nepripažįsta Krymo prijungimo prie Rusijos.

„Mes raginame Rusiją imtis skubių veiksmų ... ir sugrįžti prie tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų laikymosi, nedelsiant pradėti tikrą dialogą, siekiant politinio ir diplomatinio sprendimo, remiantis pagarba tarptautinei teisei ir tarptautiniu mastu pripažintoms Ukrainos sienoms“.

Rusija išreiškė JAV savo susirūpinimą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė susirūpinimą JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry dėl NATO sprendimo sustabdyti bendradarbiavimą su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad abu lyderiai taip pat aptarė tarptautinio bendradarbiavimo dėl krizės Ukrainoje galimybes, tačiau plačiau apie šį pokalbį neinformavo.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai antradienį sustabdė bet tokį praktinį bendradarbiavimą su Rusija, protestuodami prieš jos Ukrainos Krymo regiono aneksiją.

Ministerijos svetainėje skelbiamame pranešime nurodoma, kad Rusijos diplomatijos vadovas telefonu kalbėjosi su savo kolega JAV J.Kerry.

„Rusijas pabrėžė būtinybę kartu intensyviau stengtis, kad būtų pradėtas platus dialogas pačioje Ukrainoje, siekiant tautos santarvės, kuri būtų priimtina visiems regionams. Išreikštas susirūpinimas dėl NATO ministrų posėdžio sprendimų ir Ukrainos ir NATO komisijos, kurie nepadeda realizuoti šios užduoties“, – sakoma pranešime.

„J.Kerry patikino, kad esama tvirto nusiteikimo deeskaluoti retoriką ir tęsti suderintą Ukrainos krizės sureguliavimo politinėmis priemonėmis būdų paiešką“, – pranešė ministerija.

S.Lavrovas ir J.Kerry susitarė ir toliau palaikyti glaudų ryšį, nurodoma pranešime.

„Taip pat buvo kalbėta ir Artimųjų Rytų problemos sureguliavimo tema, kai Izraelio ir palestiniečių derybos vėl atsidūrė aklavietėje“, – sakoma pranešime.

Pastebėtas Rusijos pajėgų judėjimas

Rusija yra sutelkusi pakankamai pajėgų prie Ukrainos sienų invazijai į šią šalį, ir jei Maskva nuspręstų ją užpulti, tokios operacijos tikslai tikriausiai būtų pasiekti per 3–5 dienas, trečiadienį pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas.

Pabrėžęs, kad padėtis prie tų šalių bendros sienos yra „itin neraminanti“, JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as sakė, kad NATO praeitą naktį pastebėjo labai nedidelės tame regione sutelktų Rusijos pajėgų dalies judėjimo ženklus, tačiau nebuvo jokių užuominų, kad kariai grįžta į savo nuolatines bazes.

NATO užsienio reikalų ministrai antradienį per susitikimą Briuselyje paprašė Ph.Breedlove'o iki balandžio 15 dienos pasiūlyti priemones, turinčias padrąsinti dėl Rusijos veiksmų sunerimusias Aljanso nares Rytų Europoje, įskaitant potencialius pastiprinimus sausumos, oro ir jūrų pajėgose.

Apie tai generolas pranešė duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ ir JAV dienraščiui „The Wall Street Journal“.