Jos diplomatai nuolat pažymi, kad besikurdama NATO įsipareigojo nesiplėsti į buvusios Sovietų Sąjungos šalių teritorijas Rytuose, tačiau buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelis McFaulas sako jokiuose dokumentuose nematęs raštu išdėstytos tokios sąlygos.
Atleiskite kraujo kare su rusais ištroškę šaltojo karo kariai, Laukiniai Rytai nepuls Laukinių Vakarų, nebent bus išprovokuoti, Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą cituoja „Forbes“. Tačiau, pasak leidinio, problema ta, kad Rusija neabejotinai jaučiasi provokuojama.
„Mūsų požiūris į NATO plėtrą, perkeliant infrastruktūrą arčiau mūsų sienų, nepakito, – pirmadienį kalbėjo S. Lavrovas. – Mūsų saugumo doktrinos yra aiškiai surašytos, o viena pagrindinių jose įvardijamų grėsmių – tolimesnė NATO plėtra į Rytus. NATO egzistavimo ar to, kaip veikia Aljansas, mes nelaikome grėsme. Tačiau rimti analitikai neabejoja, kad NATO krizės Ukrainoje situaciją naudoja Rusijos diskriminacijai, siekdama suteikti naujo pagrindo Aljanso egzistavimui.“
Rusija su Vakarais „surėmė ragus“ nuo 2014-ųjų vasario, kai iš posto buvo išstumtas tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. V. Janukovyčius iš valdžios buvo patrauktas per masinius politinius protestus prieš jo ryžtingą posūkį į Rusiją, kurio kaina buvo prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Sandoris buvo vertinamas kaip Ukrainos žingsnis arčiau ES orbitos panašiu keliu, kokiu Baltijos šalys priartėjo prie Skandinavijos įtakos sferos po sovietų eros žlugimo 1991-aisiais.
Sankcijos toliau spaus Rusiją, jei nugalės H. Clinton
Po to, kai Rusija aneksavo Krymą, jai buvo pritaikytos sankcijos. Rusijos bankams ir energetikos įmonėms taikomų sankcijų kitą mėnesį laukia dvejų metų sukaktis. Šie ekonominiai sunkumai kartu su mažomis naftos kainomis lėmė nuoseklų Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimą.
Rusijos vyriausybė taip pat yra nepatenkinta NATO plėtra, kuri, pasak paties Aljanso, pirmiausia yra gynybos mechanizmas, o ne Rusijos puolimas.
Tarp dabartinių kandidatų į JAV prezidentus Hillary Clinton pasižymi labiausiai antirusiškomis nuotaikomis ir yra ne kartą įspėjusi, kad Rusija yra grėsmė Baltijos šalims. Ši prezidento rinkimų lyderė, panašu, yra pasirengusi kovoti prieš Rusijos invaziją į Baltijos šalis, todėl mažai tikėtina, kad jos kadencijos metu sankcijos Rusijai galėtų būti panaikintos.
Sankcijų panaikinimo sąlygos yra įtvirtintos Minsko susitarimu, kuriame iš Rusijos reikalaujama nustoti remti Rytų Ukrainos separatistus. Tačiau kova ten nesiliauja. Į sutartį neįtraukta sąlyga grąžinti Krymą Ukrainai. Kadangi ukrainiečiai taip pat neišpildė savo sandorio dalies surengti rinkimus regione, Rusija nerimsta.
Rusija mojuoja neegzistuojančiais dokumentais?
Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje, Stanfordo universiteto profesorius Michaelis McFaulas sako, kad tai Rusijos kaltė, jog NATO stiprina savo buvimą Rytų Europoje.
„Aljansas turi atspindėti Rusijos grėsmę, todėl NATO ėmėsi veiksmų tai padaryti“, – jį cituoja „Forbes“.
Buvęs ambasadorius atkreipė dėmesį į Rusijos diplomatus, nuolat pabrėžiančius, kad po Antrojo pasaulinio karo NATO susikūrė su garantija, jog Aljansas nesiplės į buvusių Sovietų Sąjungos šalių teritorijas.
„Rusai nuolat tai pabrėžia, tačiau niekur nemačiau dokumento, kuriame tokios sąlygos būtų išdėstytos raštu“, – kalbėjo jis.