Abi šalys siekia, kad Talibanas uždarytų numanomas teroristų mokymo stovyklas ir išduotų įtariamąjį teroro aktų organizatorių Osamą bin Ladeną. JAV kaltina šį Saudo Arabijos tremtinį organizavus 1998 metų rugpjūtį įvykdytus JAV ambasadų Kenijoje ir Tanzanijoje sprogdinimus. Per juos žuvo mažiausiai 225 ir buvo sužeista daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Pagal šią rezoliuciją taip pat būtų sugriežtintas esamas aviacijos skrydžių embargas ir įšaldytos Talibano lėšos užsienyje.

Tačiau neįprasta šios rezoliucijos dalis yra vienpusiškas ginklų embargas Talibanui. Diplomatai pripažįsta, kad šį draudimą bus sunku įgyvendinti, tačiau tikisi, kad tai padės užkirsti kelią ginklų tiekimui į Afganistaną - ypač iš Pakistano.

Jeigu ginklų embargas bus paskelbtas, jis bus naudingas opoziciniam Jungtiniam frontui, kuriam vadovauja buvęs Afganistano gynybos ministras, generolas Ahmedas Shahas Massoudas (Ahmedas Šahas Masudas). Jis kontroliuoja šiaurinį šalies ruožą prie Tadžikistano. Manoma, kad Tadžikistanas, kaip ir Rusija, padeda gauti jam ginklų.

Šiaurinė opozicija tebėra pripažįstama JT ir užima Afganistano vietą šioje organizacijoje. Oficialius ryšius su Talibanu palaiko tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Pernai ST įšaldė Talibano lėšas ir paskelbė oro embargą Talibano avialinijoms " Ariana Afghan Airlines", siekdama priversti šią grupuotę išduoti O. bin Ladeną. Tuomet Rusija parėmė šią rezoliuciją kartu su JAV, Didžiąja Britanija, Kanada ir Nyderlandais.

Tačiau Talibanas atsisakė išduoti O. bin Ladeną, laikydamas jį savo svečiu. Jis teigia, kad Vašingtonas nepateikė įrodymų, jog įtariamasis yra susijęs su minėtais sprogdinimais.