Šis pareigūnas, ėjęs savo tarnybines pareigas, susijusias su nusikaltimų per sieną prevencija, buvo suimtas grasinant ginklu, naudojant fizinę jėgą, sakė naujienų agentūrai BNS Vidaus saugumo tarnyboje (VST).

Prieš šį pagrobimą buvo nustatytas radijo ryšio trukdymas bei mesta dūminė granata iš Rusijos teritorijos pusės.

Vidaus saugumo tarnyba nurodė, kad penktadienio popietę dar nebuvo žinoma, kur minėtas pareigūnas laikomas.

Rusija: Estijos saugumo tarnybos darbuotojas sulaikytas Pskovo regione

Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FST) pranešė, jog Estijos saugumo policijos darbuotojas sulaikytas Pskovo regione, Rusijos teritorijoje, skelbia „Itarr-Tass“. 

„Estijos pilietis Eston Kohver, kuris yra Estijos saugumo policijos pareigūnas buvo sulaikytas Rusijos Federacijos teritorijoje“, - naujienų agentūrai „Itarr-Tass“ sakė Federalinio Saugumo tarnybos viešųjų ryšių skyrius.

Sulaikytas Estijos pilietis Estonas Kohveris ir Toomas Hendrikas Ilvesas

Rusijos FST duomenimis, „sulaikytasis Estijos saugumo policijos pareigūnas(..) turėjo šaunamąjį ginklą „Taurus“ su šoviniais, 5 tūkst. eurų grynaisiais, specialios įrangos garsui įrašyti bei žvalgybinės medžiagos“. Pasak FST atstovo, dėl Estijos pareigūno veiksmų pradėtas tyrimas. 

„Rusijos teritorijoje sulaikytas Estijos pilietis, Saugumo policijos departamento Tartu skyriaus bendradarbis Estonas Kohveras“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ FST viešųjų ryšių tarnyboje.

Anksčiau Pskovo policijos tarnyba pranešė, kad Pskove policija sulaikė 36-erių Estijos pilietį, kuris turėjo 4,83 gramo amfetamino.

Sulaikytasis aiškinęs, kad jis atvažiavo aplankyti savo giminaičių Pskove ir kad narkotikų jam reikia asmeniškai.

Ar esama kokio nors ryšio tarp šių dviejų įvykių neaišku.

VST: nėra priežasčių manyti, kad pagrobimas buvo politiškai motyvuotas

VST generalinis direktorius Arnoldas Sinisalus ir vyriausiojo prokuroro pareigas einanti Lavly Perling 17 val. surengė spaudos konferenciją.

A. Sinisalus, atsakydamas į klausimą spaudos konferencijos metu, pareiškė, kad buvo pagrobtas patyręs Estijos saugumo policijos pareigūnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad, remiantis pirminiais duomenimis, nėra priežasčių manyti, kad pagrobimas buvo politiškai motyvuotas.

Neskubėti daryti išvadų ragina ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, savo socialinio tinklo paskyroje „Twitter“ paskelbęs, jog „Estija yra labai stipri kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kontrabanda“, o tai „nepatinka nusikaltėliams“. 




A. Sinisalus teigė, kad Estijos ir Rusijos pasieniečiai 13 val. vietos laiku Estijos iniciatyva buvo susirinkę į skubų susitikimą.

Per susitikimą pasienyje Rusijos pusė sakė neturinti jokių pranešimų apie šį incidentą. Abi pusės aplankė incidento vietą ir pripažino, kad joje iš tikrųjų yra nuožmių grumtynių ženklų. A. Sinisalus pridūrė, kad susišaudymo žymių nėra.

Paklaustas dėl kitų detalių, pavyzdžiui, ar pareigūnas buvo vienas, A. Sinisalus atsakė, kad su jais kol kas neįmanoma susisiekti ir jie kol kas negali būti paleisti. Terorizmo galimybę jis atmetė.

Jis įspėjo nespėlioti agento tapatybės. VST pareigūnas taip pat teigė nenorintis spėlioti, kokie galėjo būti šio pagrobimo motyvai, ir pažymėjo, kad akivaizdžių politinių priežasčių nėra.

Iškviestas Rusijos ambasadorius

Dėl Estijos saugumo policijos pareigūno pagrobimo į Estijos Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Marzliakovas.

Estijos ambasada Rusijoje taip pat susisiekė su Rusijos Užsienio reikalų ministerija.

„Tai didelį nerimą keliantis atvejis. Iš Rusijos tikimės visapusiškos pagalbos ir bendradarbiavimo sprendžiant šį įvykį ir grąžinant Estijos pilietį“, - pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paetas.

Kaip DELFI.ee sakė Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos pasienio valdybos Pskovo srityje pareigūnas, jokių komentarų dėl šios informacijos nebus.

„Šiuo klausimu neturiu jokios informacijos. Jeigu tai būtų tiesa, tikrai turėčiau informacijos“, - sakė pareigūnas.

Vidaus reikalų ministras: šalies saugumui grėsmių nekyla

Hanno Pevkuras
Estijos vidaus reikalų ministro Hanno Pevkuro nuomone, šalies saugumui grėsmės nėra, nors ir pagrobtas saugumo policijos (KaPo) pareigūnas.

„Saugumo organai daro šiuo metu viską, kad išspręstų klausimą dėl pagrobimo“, – sakė jis portalui „ERR Uudised“.

Panašūs veiksmai neleistini, nepaisant to, kas tai padarė, sakė jis ir išreiškė viltį, kad padėtis labai greitai išsispręs.

H.Pevkuras sakė mėginsiąs susisiekti su rusais, kad Rusija oficialiu lygiu padarytų viską, jog Estijos pilietis būtų kuo greičiau paleistas.

„Šį pavienį atvejį reikia kuo greičiau išspręsti, kaip ir bet kurį kitą nusikaltimą, įvykusį Estijos teritorijoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus padaryta greitai“, – sakė jis.

Estijos vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras pažadėjo, kad Estija padarys viską, ką gali, kad išaiškintų nusikaltimą, kuris buvo įvykdytas prieš saugumo policijos darbuotoją.

H. Pevkuras, šiuo metu Latvijoje dalyvaujantis Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime, DELFI sakė, kad per šią dieną planuoja susisiekti su savo kolegomis Rusijoje.

Pasienyje, kur penktadienio rytą buvo pagrobtas žmogus, viskas užfiksuota ir visi reikiami pareigūnai tiria šį atvejį, sakė ministras.

„Šiuo metu rūpinamės tuo, kad žmogus grįžtų į Estiją“, - sakė H. Pevkuras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Žinių radijui“ sakė kalbėjęs su Estijos užsienio reikalų ministru, kuris kreipėsi į Maskvą.

„Kol kas jokių papildomų žinių jie neturi. Ministras tik pasakė, jog tie žmonės, kurie pagrobė pareigūną buvo neuniformuoti. Estijos užsienio reikalų ministrui tai buvo visiškas netikėtumas, vis dar nežinome, kas tai padarė. Nežinome, kaip į tai reaguos oficiali Rusijos valdžia“,- kalbėjo L. Linkevičius.

Saugumo ekspertas: pareigūno pagrobimas – agresyvus žingsnis

Komentuodamas pranešimus apie saugumo policijos pareigūno pagrobimą, Eerikas Niilesas Krossas sakė, kad tai labai agresyvus žingsnis, pažeidęs virtinę tarptautinių normų.

„Pastaruoju metu sklindančių žinių fone sudėtinga patikėti, kad taip galėjo įvykti. Šį atvejį galima pavadinti peržengiančiu visas ribas“, - svetainei postimees.ee sakė E. N. Krossas, pridurdamas, kad sunku vertinti šį įvykį, nes turima labai mažai informacijos.

E. N. Krossas pažymėjo, kad jei ši informacija atitinka tikrovę, tai reikia kalbėti ne apie provokaciją, o apie rimtą agresiją.

„Pažeista virtinė tarptautinių normų. NATO teritorijoje pagrobiamas saugumo organų pareigūnas... Netgi neprisimenu, kad kažkas panašaus būtų įvykę po Šaltojo karo“, - sakė jis.

Dėl šio incidento iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl laisvės atėmimo ir neteisėto laikinosios kontrolės linijos kirtimo (taip Estijoje vadinama valstybės siena su Rusija).

N. Maliukevičius: tai gali būti žlugusi kontržvalgybos operacija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakulteto dėstytojas Nerijus Maliukevičius Estijos saugumo pareigūno pagrobimą sieja su žlugusia estų saugumo tarnybos KaPo kontržvalgybine operacija.

„Šiuo metu informacija yra labai prieštaringa ir jos nėra daug, todėl vertinti, kas iš tiesų įvyko, gana sudėtinga. Panašu, kad tradiciškai Estijos KaPo vykdo gana aktyvią kontržvalgybinę veiklą. Mes galime pastebėti tai iš konkrečių pavyzdžių – jau anksčiau yra sulaikyti Rusijai šnipinėję pareigūnai. Panašu, kad šita kontržvalgybinė veikla aktyviai vykdoma ir toliau siekiant išsiaiškinti potencialius šnipus. Aš tai vertinčiau per tokią specialiųjų tarnybų veiklos prizmę“, - teigė N. Maliukevičius.

2008 m. Estijos saugumo tarnyba KaPo sulaikė aukštą Krašto apsaugos ministerijos pareigūną Hermaną Simmą, kuris daugelį metų šnipinėjo Rusijai. Tai buvo viena garsiausių šios Estijos tarnybos operacijų. H. Simmas Rusijai perdavė 386 dokumentus iš Europos Sąjungos ir NATO informacijos perdavimo sistemų, kai kurie iš jų buvo priskirti konfidencialių ar slaptų kategorijai.

2012 m. už šnipinėjimą buvusios Sovietų Sąjungos vadovų naudai Estijoje įkalintas vienas iš žvalgybos tarnautojų Aleksejus Dressenas.

2013 m. estai sulaikė 63 metų Estijos žvalgybos tarnautoją Vladimirą Veitmaną – jis įtartas šnipinėjantis Rusijos naudai bei prisipažino padaręs nusikaltimą.

„Taigi aš manau, kad ir čia buvo kontržvalgybinė operacija, kurios pasekmės yra tokios, kokios yra: tikriausiai ne viskas sklandžiai vyko ir ta operacija tapo tokia vieša“, - sakė politologas.

N. Maliukevičius pabrėžė, kad į aukštą lygmenį šią istoriją iškėlė tai, jog Estijoje neseniai lankėsi JAV prezidentas Barackas Obama, o rytinėje Ukrainoje veikia Rusijos remiamos separatistinės pajėgos. Nereikia užmiršti ir nuolatinių Rusijos tikrinimų, kaip saugoma rytinių NATO valstybių siena ar oro erdvė.

„Pats kontekstas žvalgybinių institucijų problemą pakelia į žymiai globalesnį lygmenį. Manau, kad tai esminė problema. Iš principo, tokie Rusijos veiksmai jau interpretuojami ne žvalgybinių institucijų konkurencijos kontekste, bet Rusijos priešstatos su Vakarais kontekste“, - sakė politologas.

Jis svarstė, kad istorija vystysis pagal Rusijos norus: jeigu Rusija norės deeskaluoti situaciją, ji pareigūną grąžins, jeigu bus norima palaikyti įtampą – scenarijus gali būti kitoks. „Tai gali būti dar vienas iš pareigūnas, atsidūręs Rusijos kalėjime, kuriam pradedamos kurpti bylos“, - teigė N. Maliukevičius.