Kanclerės pozicija atitinka Maskvos poziciją, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
„Nerealu“ esą „teisėtą Sirijos prezidentą“ eliminuoti iš konflikto sprendimo paieškų.
„Vokietijos kanclerės pareiškimas sutampa su tuo, ką kelissyk sakė prezidentas Vladimiras Putinas. Dėl Sirijos likimo gali spręsti tik sirų tauta“, – pabrėžė D. Peskovas.
A. Merkel prieš tai pareiškė, kad Sirijos konflikte „reikia kalbėti su daugeliu veikėjų, taip pat ir B. al Assadu“.
D. Peskovas kartu „grynais spėliojimais“ pavadino pastaruosius amerikiečių žiniasklaidos pranešimus apie tariamai planuojamus Rusijos oro antskrydžius prieš „Islamo valstybę“ (IS).
Jis teigė negalįs patvirtinti ir to, kad V. Putinas artimiausiu metu prašys Federacijos Tarybos leidimo panaudoti Rusijos dalinius Sirijoje.
„Man apie tai nieko nėra žinoma“, – sakė prezidento patikėtinis.
A. Merkel pagalbos žvalgosi ir į Maskvą
Grįžusi iš Briuselio, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ten priimti sprendimai dėl pabėgėlių toli gražu nepakankami, ir kad reikia nuolatinio mechanizmo skirstyti pabėgėlius Europos Sąjungos valstybėms.
Kanclerės nuomone, Europa viena nepajėgi išspręsti šios krizės ir padėti čia turėtų ne tik Vašingtonas, bet ir Artimieji Rytai bei Rusija.
A. Merkel taip pat apkaltino bendrijos valstybes, kad jos nesilaiko humanitarinių standartų priimdamos pabėgėlius ir deramai jais nesirūpina bei paragino Bundestagą pripažinti, kad Vokietija pajėgi priimti dabartinį imigrantų antplūdį.
Kas, jei ne mes, sakė A. Merkel Bundestage, kur vis auga skeptiškumas dėl Vokietijos kanclerės politikos priimti pabėgėlius – tuos, kurie turi teisę prašyti prieglobsčio. Prieš susitikimą su žemių vadovais, kurie jau atvirai piktinasi dosnia federalinės vyriausybės politika, A. Merkel tikino, kad atvykėlių bangos nauda yra žymiai didesnė už riziką, tiesiog esą reikia tai pripažinti ir išnaudoti.
Tačiau darbo rinkos tarnyba sako, kad įsidarbins ne visi, ir dabar krentantis nedarbas kitąmet gali šoktelėti – jei atvyks 800 tūkst. pabėgėlių, neturinčiųjų darbo gali padaugėti maždaug 70 tūkstančių.
„Tvirtai tikiu, kad Europai reikia ne tik padriko paskirstymo, bet nuolatinės sistemos, kaip sąžiningai paskirstyti pabėgėlius valstybėms narėms. Vokietijos vyriausybė remia Europos Komisijos siūlymus. Tai rodo, kad kol kas pamatėme tik pirmąjį žingsnį, bet esame toli nuo ten, kur norime atsidurti“, – sakė A. Merkel.
Netikėtai pasiektą vienybę naktiniame Europos lyderių susitikime Briuselyje A. Merkel ragina panaudoti siekiant sprendimų dėl detalesnių klausimų, bet pripažįsta, kad Europa viena nepajėgi išspręsti pabėgėlių krizės ir žvelgia ne tik į Vašingtoną, bet ir į Maskvą.
„Mums reikia veiksmingai grąžinti į tėvynę tuos, kas neturi teisės į prieglobstį Europos Sąjungoje. Tam reikia jų kilmės ir tranzito šalių paramos, pabėgėlių apgyvendinimo ir pagalbos, nusikalstamos žmonių gabentojų veiklos pažabojimo ir kovos su priežastimis, verčiančiomis žmones bėgti. Visa tai įmanoma tik remiant mūsų transatlantiniams partneriams, Jungtinėms Valstijoms, taip pat Rusijai ir Artimųjų Rytų regiono šalims“, – sakė kanclerė.
Nors Vokietiją ir Prancūziją Europos Komisija priskyrė prie 19 bendrijos šalių, kurios netinkamai priima pabėgėlius ir gali sulaukti Briuselio sankcijų, A. Merkel kritikuoja tokias šalis kaip Vengrija, kad jos nesilaiko bendrų standartų.
Tuo metu Balkanų šalys toliau pykstasi: Serbija uždraudė įvežti visas kroatiškas prekes, kai Kroatija, protestuodama prieš migrantų vežimą prie jos sienų, uždarė perėjimo punktus ir atkirto Serbijos krovinių eksportą į Europos Sąjungą. Atsakydamas į Belgrado žingsnį, Zagrebas ketvirtadienį uždraudė įvažiuoti visiems automobiliams su serbiškais numeriais, nors Kroatijos premjeras buvo žadėjęs šiandien sieną jau atidaryti.