Diplomatai jį atsargiai vertina kaip dalinę sėkmę. Tačiau tai – be galo trapios paliaubos. Galų gale viskas priklauso nuo rusų, – apibendrina vokiečių žiniasklaida.
Šis susitarimas ypač svarbus Alepo regione apsuptyje esantiems žmonėms. Susitarta, kad nuo kitos savaitės bus garantuotas humanitarinės pagalbos tiekimas apsuptiesiems. JAV užsienio reikalų ministras Johnas Kerry nurodė, kad tik susitarimų įgyvendinimas parodys, ko jie iš tikro verti.
Akvaizdžius disonansus buvo galima girdėti jau spaudos konferencijoje išsakytuose komentaruose.
Karinių veiksmų nutraukimas išliks problematiškas tol, kol konfliktuojančios pusės skirtingai interpretuos teroristo sąvoką.
Teroristinėmis grupuotėmis sutartinai laikomi „Islamo valstybė“ (IS) ir „Al-Nusra“ frontas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje nedviprasmiškai pareiškė, kad prieš šias ir kitas teroristines grupuotes bus kovojama ir toliau, įskaitant ir bombardavimus.
Maskva sakosi bombarduojanti ne taikius gyventojus, o teroristus
„Tačiau kaip tik tai įgalina rusus toliau veikti pasitelkus ankstesniąją argumentaciją: Maskvos požiūriu visi, kuriuos jie iki šiol bombardavo, buvo „teroristai“. Iš esmės Maskvai Sirijoje yra visi „teroristai“ – išskyrus Assadą“, – pastebi „Die Welt“ komentatorius Sascha Lehnarzt.
S. Lavrovas nenorėjo nieko girdėti ir apie tuos 60 tūkst. pabėgėlių, palikusių Alepą, kurio priemiesčius rusų aviacija pastarosiomis dienomis be perstojo bombardavo. Žmogaus teisių organizacijos, pateikusios tuos skaičius, jam – ne autoritetas.
„Negaliu teigti, kad jos meluoja, bet kai kurios meluoja“, – išsisukinėjo S. Lavrovas.
Jis atmetė ir kaltinimus Rusijai, kad jos karinių veiksmų aukomis tapo civiliai gyventojai. Pasak S. Lavrovo, tam nesą jokių įrodymų. Vakariniuose Alepo priemiesčiuose kovota tik su teroristais.
„Tie, kurie dabar bėga sienos (su Turkija) link, mūsų duomenimis yra bandantys sprukti kovotojai“, – aiškino ministras.
Priešingus teiginius jis pavadino Vakarų žiniasklaidos fantazijos vaisiumi.
„Sovietiniais laikais propaganda buvo valdžios instrumentas, bet dabar mes juo nebesinaudojame, o kitose šalyse tai daroma ir toliau“, – aiškino S. Lavrovas nustebusiai publikai.
Akivaizdus buvo požiūrio skirtumas ir į tai, ką S. Lavrovas vadina Vakarams svarbia „Assado tema“. J. Kerry pabrėžė, kad paliaubų tikslas esąs tolesnės derybos, savo ruožtu turėsiančios vesti į politiškai pereinamąjį laikotarpį, o galutinis tikslas – taiki ir suvienyta Sirija be B. al Assado.
S. Lavrovas, priešingai, pabrėžė, kad rusai visuomet laikęsi pozicijos, atitinkančios JT rezoliuciją, jog Sirijos liaudis pati turi nuspręsti savo ateitį.
Klausimas tik, ką reiškia Maskvai „Sirijos liaudis“, veikiausiai tai – tik potencialūs B. al Assado rinkėjai.
Paliaubomis netiki ir sukilėliai
Rusijos užsienio reikalų ministras Miunchene kalbėjo apie ateityje vyksiančias derybas tarp „teisėtos vyriausybės“ (S. Lavrovas turi omeny B. al Assado vyriausybę) ir visų opozicinių grupuočių.
Tačiau sunku tai įsivaizduoti, ypač žinant, kad nuo praėjusių metų gruodžio Sirijoje pasikėsinimų serija buvo nužudyti 20 ginkluotos opozicijos vadų.
Dienraščio „FAZ“ Artimųjų Rytų korespondentas Marcus Bickelis įžvelgia tame tikslingą B. al Assado ir V. Putino kampaniją: sunaikinti opozicijos elitą.
Greitomis paliaubomis netiki „Sirijos rėmėjų“ grupės sukilėliai. „Režimas ir jo rusiškieji sąjungininkai yra pasiryžę dar prieš paliaubas sugriauti visą šiaurinę Alepo dalį“, – sakė regiono sukilėlių vadas Abu Terki. Sirijos vyriausybinė armija, remiama Rusijos puolimų iš oro, pastarosiomis dienomis ėmė supti Alepo miestą iš šiaurės. Virš 500 žmonių žuvo, dešimtys tūkstančių pabėgo.
Vokietijos vyriausybė apeliuoja į Rusiją, kad šioji nepanaudotų laikotarpio iki paliaubų pradžios puolimams prieš nuosaikiuosius B. al Assado režimo priešininkus.
Vertindamas Mincheno susitarimą, vokiečių užsienio politikos ekspertas Stefanas Meisteris, nemato pagrindo optimizmui. Interviu žinių kanalui n-tv jis įvardina pagrindines problemas: skirtinga teroristų samprata, skirtingas požiūris į B. al Assadą ir, pagaliau, skirtingas supratimas, kas turėtų derėtis pačioje Sirijoje dėl šalies ateities.
Rusija anaiptol nesiruošia ieškoti kompromisų su sukilėlių grupuotėmis.
Viltis S. Meisneris deda tik į silpnėjančią Rusijos ekonomiką: „Šalis patiria ekonominę krizę, jos angažavimasis Sirijoje susijęs su didelėmis išlaidomis. Tai ir galėtų būti šansas.“