Tačiau skrydis neįvyko, nes Rumunija neleido kirsti savo oro erdvės, paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Rusijos ambasadorių Moldovoje.
D. Rogozinas skrido S7 lėktuvu. Jam priartėjus prie Vengrijos sienos lėktuvas pakeitė kryptį ir apsisukęs pasuko Maskvos link.
Tuo metu Kišiniovo oro uoste jau buvo pradėti registruoti atvykstantys asmenys. Oro uosto informacinėje lentoje pasirodė pranešimas, kad skrydis buvo peradresuotas., rašo BBC.
D. Rogozino lėktuvas kilo iš Domodedovo oro uosto.
Rumunija teigia šitaip pasielgusi paprašyta Moldovos. „Mes patvirtiname, kad tam lėktuvui neleista skristi Rumunijos oro erdve“, – nurodė naujienų agentūrai AFP Rumunijos užsienio reikalų misterija.
Keleivinis lėktuvas, skridęs į Moldovos sostinę Kišiniovą, buvo priverstas apsisukti ir nutūpti Minske.
Bukareštas patvirtino, kad sprendimas priimtas dėl ES sankcijų įvestų 2014 metais dėl konflikto tarp Rusijos remiamų sukilėlių ir vyriausybės pajėgų rytų Ukrainoje.
D.Rogozinas yra vienas iš Rusijos ir Ukrainos piliečių, kuriems pritaikytos baudžiamosios sankcijos, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti po ES. Jis kritikuojamas dėl savo vaidmens 2014 metų kovą Rusijai aneksuojant Krymą.
Atvykęs į Minską, premjeras piktinosi Rumunijos sprendimu, sakydamas, kad blokada yra beprecedentė.
D.Rogozinas apkaltino Rumunijos valdžią, kad jos sprendimas sukėlė pavojų oro bendrovės S7 lėktuvu skridusiems keleiviams.
„Rumunijos valdžia sukėlė pavojų reisinio lėktuvo S7 keleivių, moterų ir vaikų, gyvybei. Degalų pakako iki Minsko. Laukite atsakymo, niekšai (ždite otveta, gady)“,– parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Pasak Rumunijos televizijos kanalo „Realitatea“ ir kitų žiniasklaidos priemonių, toks draudimas galioja visiems lėktuvams, nepriklausomai nuo bendrovės ar šalies.
Pasak internetinės svetainės „flightradar“, lėktuvas buvo Vengrijos oro erdvėje, paskui pasuko Baltarusijos link ir nutūpė Minske papildyti degalų.
D.Rogozinas skrido į Moldovą, kur šiuo metu valdo provakarietiška vyriausybė ir Kremliui draugiškas prezidentas Igoris Dodonas, būtent pastarojo kviestas.
Moldovos prezidentas I.Dodonas pasipiktino savo šalies vyriausybės elgesiu.
„Mes dalyvaujame precedento neturinčiame rusofobiškame Moldovos valdžios šou, kuris surengtas prieš Moldovos piliečius, prieš gerus santykius su mūsų strategine partnere Rusijos Federacija. Tai pigus šou, geopolitinis žaidimas, kuriame dalyvauja valdančioji Moldovos demokratinė partija , kad įsiteiktų savo globėjams iš JAV ir NATO“, – kalbėjo prezidentas per spaudos konferenciją penktadienį vakare.
I.Dodonas paprašė Rusijos valdžios atleisti už Kišiniovo (vyriausybės) veiksmus.
Moldova yra maža valstybė, įsprausta tarp Rumunijos ir Ukrainos, joje vyrauja rytų-vakarų kultūrinis, kalbinis ir politinis susiskaldymas.
Šį mėnesį Moldovos įstatymų leidėjai paskelbė naują raginimą Rusijai išvesti karius, dislokuotus atsiskyrėlės Padniestrės teritorijoje nuo tada, kai aršų konfliktą prieš 25 metus nutraukė paliaubos.
Gegužę Kišiniovas iš šalies išprašė penkis Rusijos diplomatus, Maskva į tai atsakė tuo pačiu.