- Kaip manote, kodėl ekstravagantiškas, kalbėdamas besipainiojantis, rasistines užuominas mėtantis D.Trumpas sugebėjo tapti kandidatu į prezidentus?
- D. Trumpo fenomeną lėmė keli veiksniai. Visų pirma, vidiniai pokyčiai pačioje respublikonų partijoje. Pastaraisiais metais ši partija tapo gana susiskaldžiusi, joje išryškėjo kraštutinės nuostatos, o kraštutiniai respublikonai pradėjo dominuoti. Antra, JAV visuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl vidinių problemų – nuo socialinių reikalų iki ginklų įsigijimų. Atsiranda nusivylimas politika, tai kuria palankią terpę kraštutinėms nuostatoms populiarinti.
Be to, jam išlikti dėmesio centre padeda žiniasklaidos dėmesys. Žiniasklaidai, norint didinti reitingus, naudinga visą laiką rodyti tokį asmenį, kuris nusišneka, skandalingai pasisako įvairiais klausimais. Tai pritraukia auditoriją. Žiniasklaida taip gerina savo reitingus, bet tuo pačiu metu daro meškos paslaugą JAV politinei sistemai. Ilgai D. Trumpui žiniasklaidoje buvo skiriama daugiau dėmesio nei kitiems kandidatams: juokeliai internete (pavyzdžiui, diskusijos apie D.Trumpo plaukus), paveiksliukai daro jį matomą.
- Vienos iš 4 didžiųjų JAV televizijų vadovas pareiškė, kad šie rinkimai yra sėkmingas realybės šou, kurio pabaigos jis nelaukia.
- Šį realybės šou bus įdomu stebėti, kol nesužinosime rinkimų rezultatų. Kuo daugiau žmogus visur šmėžuoja, tuo didesnė tikimybė, kad už jį balsuos per rinkimus.
Kritiškai mąstantys žmonės supranta, kad tokio žmogaus neturėtų būti prezidento poste. Deja, yra daug žmonių, kurie taip negalvoja.
- Ar negali atsitikti, kaip po Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos: tik po rezultatų paskelbimo atėjo suvokimas ir dalies žiniasklaidos kaltės prisiėmimas dėl nepakankamo visuomenės informavimo?
- JAV atveju jau susivokiama, kas gali įvykti. Nežinau, ar tai neatsitiko per vėlai. Nuo šių metų vasaros, kai vyko respublikonų ir demokratų partijų nacionalinės konvencijos, imta kalbėti, kad D. Trumpui viešojoje erdvėje dėmesio skiriama per daug, reikėtų dažniau kalbėti ir apie kitus kandidatus, kelti rimtus klausimus, kiek tas žmogus tinkamas prezidento pareigoms.
Juk tai – asmuo, kuris savo kalbose naudoja fašistinę retoriką, įžeidžiančiai pasisako apie moteris.
Daug žinomų JAV žmonių savo profiliuose socialiniuose tinkluose jau pasisakė prieš D.Trumpą, bet visada yra rinkėjų, kuriuos paprasta paveikti ir kuriems kaip tik patinka girdėti pasisakymus apie tvirtą ranką, sieną su Meksika, užsidarymą nuo imigrantų.
- Užsiminėte apie D. Trumpo turtus. Ar jis sugebėtų tapti kandidatu, jei ne jo milijonai?
- Visos rinkiminės kampanijos JAV reikalauja didelių pinigų. Tai – savaime suprantama. Jei keli kandidatūrą į prezidento postą ar Kongresą, kampanijoms reikia daug pinigų. Yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės, kilę ne iš turtingų šeimų, kampanijoms sugeba surinkti užtektinai pinigų.
D. Trumpui turtai padėjo, nes tada reikia mažiau pastangų renkant lėšas iš rėmėjų. Jam padėjo ir gaji nuomonė, kad jei turtingas verslininkas sugeba valdyti didelės vertės turtą, jis sugebės valdyti ir valstybę.
Šis fenomenas nėra naujas, jį matėme ir Lietuvoje. Galima prisiminti Viktoro Uspaskicho atėjimą į valdžią – buvo manoma, kad turtingas verslininkas sugebės susitvarkyti valstybėje.
- Amerikiečiai kalba, kad arba pirmą kartą JAV prezidentu taps juokdarys, arba moteris. Kokie yra pagrindiniai šių kandidatų pranašumai?
- Reikėtų išskirti pranašumus per rinkiminę kampaniją ir pasirengimą eiti pačias pareigas. D.Trumpo galimybes jau aptarėme. Hillary Clinton taip pat yra patyrusi rinkiminėse kampanijose. Nėra abejonių, kad ji turi didelį pranašumą eiti prezidentės pareigas. Ji, palyginti su asmenimis, kurie buvo tapę JAV prezidentais, yra labiausiai pasirengęs žmogus šioms pareigoms užimti.
Billas Clintonas, Barackas Obama, George‘as Bushas jaunesnysis prieš patekdami į Baltuosius rūmus turėjo labai ribotą patirtį užsienio politikoje.
H. Clinton jau yra ėjusi valstybės sekretorės pareigas, turi puikų išsilavinimą politikos mokslų ir teisės srityse. Ji suvokia, kaip veikia politinė sistema, turi ryšių. Jos idėjos dėl užsienio politikos daug aiškesnės. D.Trumpo užsienio politika gali būti staigmena.
- Ar JAV santykiai su Lietuva ir visomis Baltijos šalimis gali kaip nors pasikeisti D. Trumpui tapus prezidentu? Vien jo palankūs žodžiai apie Vladimirą Putiną daugelį verčia jaustis nejaukiai.
- Sunku numatyti, kas bus. Jei jis laikysis politikos, apie kokią dabar šneka, viskas keistųsi. Tai labai paveiktų Baltijos šalis, nes JAV yra jų strateginė partnerė, turi didelę įtaką NATO aljanse, o mūsų gynyba priklauso nuo JAV. Jei JAV imtų į NATO žiūrėti kritiškai, santykiai su kitomis šalimis būtų vystomi naudos principu, Baltijos šalims tai būtų nenaudinga.
Be abejo, nereikia pamiršti, kad JAV prezidentas ir valstybė nėra tas pats. Žiūrint amerikiečių filmus gali susidaryti įspūdis, kad JAV prezidento galia yra begalinė. Iš tiesų JAV politinė sistema yra kompleksinė. Daug priklausys nuo to, kokia partija turės daugumą Kongrese, kas bus prezidento patarėjai, ką jam patarinės Nacionalinio saugumo taryba.
JAV politinėje sistemoje prezidentas daug galių dalijasi su Kongresu. Pavyzdžiui, sprendimui siųsti karines pajėgas į konfliktinius regionus turi būti gautas Kongreso pritarimas. Jis gali pradėti ir apkaltos procesą prieš Prezidentą. Tapęs prezidentu D.Trumpas nebūtų toks visagalis, kaip gali atrodyti.
- Kaip manote, kodėl Rusija palankiau vertina D.Trumpą? Vien dėl H. Clinton ne kartą išsakyto griežto Rusijos vertinimo, V. Putino palyginimo su Hitleriu?
- Tarptautiniuose santykiuose kiekviena šalis žiūri savo interesų. Rusijai būtų palankiau silpnesnė JAV, o valstybė tokia taptų su prezidentu D.Trumpu.
- Ar įmanomas variantas, kad D. Trumpui tapus prezidentu jis neišbūtų visos kadencijos ir būtų atstatydintas arba pats pasitrauktų iš posto?
- Jei jis nesitaikytų prie politinės aplinkos taisyklių, tai būtų įmanoma. Galų gale, ant kortos pastatytas JAV įvaizdis. Jau dabar kai kurie amerikiečiai pusiau juokais kalba, kad jei D.Trumpas bus išrinktas prezidentu jie emigruos iš tokios šalies.
- H. Clinton neseniai diagnozuotas plaučių uždegimas. Internete gausu pranešimų, esą politikei nustatytas smegenų auglys, Parkinsono liga ar net demencija. Kodėl tiek daug dėmesio skiriama 68 metų kandidatės sveikatai? Juk ir 70 metų D.Trumpas taip pat ne jaunuolis.
- Iš tiesų abu gana gerai atrodo. Tarp visų savybių, privalomų kandidatui į prezidentus, yra gera sveikata. Tai atspindi žmogaus pajėgumą eiti pareigas, kurios reikalauja didelės ištvermės. Juk tai yra darbas, kuris tęsiasi 24 val. per parą visus 4 metus.
JAV istorijoje yra buvę įvairių pavyzdžių. Tarkime, Franklinas Roosveltas turėjo sveikatos problemų, naudojosi neįgaliojo vežimėliu, bet buvo kiti laikai. Nors ir tada stengtasi parodyti, kad jo būklė yra geresnė nei buvo iš tiesų.
- D.Trumpo vizitas į Meksiką baigėsi skandalu. Jis meksikiečius vadino „žagintojais“ ir dar kartą pakartojo frazę, kad pastatys sieną su Meksika, o už ją sumokės patys meksikiečiai. Ar galima įsivaizduoti, kad jis taip elgtųsi ir tapęs prezidentu? O gal nusiimtų kaukę ir parodytų kitą savo veidą?
- Klausimas, ar tai yra kaukė, ar tai – jo normalus elgesys. Ar D.Trumpas taip elgtųsi ir tapęs prezidentu, priklausytų nuo aplinkos, jo komandos ir jos gebėjimo jį suvaldyti. Jei jo elgesys nesikeistų ir prezidento poste, būtų tikrai sunku organizuoti aukšto rango vizitus į galingas demokratines šalis.
- Užsiminėte apie JAV gyventojų nusivylimą politika. Kaip reikėtų vertinti B. Obamos valdymo laikotarpį? Kas jam pavyko ir ko nepavyko pasiekti?
- Nusivylimas B. Obama yra natūralus. Peržiūrėję nuomonių apklausas, pamatytume, kad su visais JAV prezidentais kartojasi ta pati situacija. Po išrinkimo prezidentu 1–2 metus visuomenės nuomonė būna labai gera, o paskui prasideda smukimas žemyn.
Tiesa, nusivylimas gali paskatinti balsavimą, siekiant išreikšti protestą, o tai nėra paranku H. Clinton, kuri yra iš tos pačios demokratų partijos.
Bandant vertinti B. Obamos prezidentavimą, reikia nepamiršti, kad jis ėmėsi tam tikrų dalykų, kurių respublikonai nedarė. Tai – reformos dėl sveikatos draudimo, nedarbo mažinimo programos, programos dėl sveikos gyvensenos, mitybos įpročių mokyklose.
To anksčiau prezidentai nesiėmė.
Statistika rodo, kad nedarbo lygis JAV mažėja. Vertinant pasiekimus vidaus politikoje, nereikėtų B. Obamos piešti tamsiomis spalvomis. Taip, yra padaryta klaidų užsienio politikoje. B. Obama bus kritikuojamas dėl Sirijos, kuriai buvo iškėlęs ultimatumą, o po to nesiėmė griežtų priemonių.
Galima svarstyti santykių perkrovimo su Rusija rezultatus. Iš Baltijos šalių pusės atrodo, kad santykių atšilimas su Rusija buvo didelė klaida.
- Jei reikėtų lažintis iš pinigų, kuriam pretendentui skirtumėte aukštesnę poziciją?
- Aš lažinčiausi už sveiką protą. Noriu, kad jis nugalėtų, nors, žiūrint į dabartines tendencijas, nesu tuo tikra.
Rinkimams – beprotiški pinigai
Iš viso šiems JAV prezidento rinkimams JAV Federalinės rinkimų komisijos duomenimis paaukota 983 mln. dolerių. Demokratai surinko 550 mln., respublikonai – 427 mln. Daugiausia lėšų skirta H. Clinton kampanijai – net 315 mln. (pati kandidatė skyrė 1,1 mln. dolerių), jos varžovui pirminiuose rinkimuose Bernie Sandersui buvo suaukota 228 mln. dolerių. D.Trumpas surinko 125 mln. dolerių, o pats kampanijai skyrė 52 mln. dolerių.
Įdomu, kad iki rugpjūčio pradžios H. Clinton jau buvo išleidusi 256 mln. dolerių, D.Trumpas – 86 mln. dolerių.
Palyginti: 2012 m. prezidento kampanijai abi partijos buvo surinkusios 1,325 mlrd. dolerių., o 2008 m. – net 1,681 mlrd. Skelbiama, kad 2008 m. kampanijoje B. Obama neskyrė nė cento, o 2012 m. pervedė 5 tūkst. dolerių. H. Clinton 2008 m. per kampaniją skyrė net 13 mln. asmeninių lėšų,
Nemėgstamiausi kandidatai
Praėjusią savaitę Kaune, Vytauto Didžiojo universitete lankėsi publicistas, JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir kitų aukščiausio rango pareigūnų kalbų rašytojas Clarkas S.Judge. Jis kalbėjo apie sukauptą ilgametę patirtį politinėje komunikacijoje, užsiminė ir apie šių metų JAV prezidento rinkimus.
„Šie 2 kandidatai yra labiausiai nemėgstami pretendentai į JAV prezidentus per visą istoriją. Jei D.Trumpas taps prezidentu, jis bus tas, kuris visiškai pakeitė kandidatavimo modelį. Kai H. Clinton televizijos reklamoms, kuriose D.Trumpas rodomas kaip „bjaurus vyrukas“, jau buvo išleidusi 150 mln. dolerių, pats D. Trumpas nebuvo skyręs nė dolerio reklamoms TV“, – palygino C. S. Judge.
Anot C. S. Judge, D.Trumpas puikiai išnaudojo jam skiriamą dėmesį. „Kai paprasti žmonės stebisi „negaliu patikėti, kad jis tai pasakė“, pats D.Trumpas mėgaujasi jam įprasta diena“, – šypsojosi žurnalistas.
Viena agentūra paskaičiavo, kiek kartų D.Trumpas nemokamai pasirodė įvairiose žiniasklaidos formose (televizijoje, laikraščiuose, radijuje, socialiniuose tinkluose) ir įvertino, kad šių pasirodymų vertė yra 1,898 mlrd. dolerių. T. y. tiek jis būtų turėjęs sumokėti, jei tai būtų mokama reklama. H.Clinton sulaukė nemokamo dėmesio už 746 mln. dolerių.
„Šią kompaniją smarkiai pakeitė technologijos. Per vieną renginį kažkas telefonu nufilmavo parkrentančią H. Clinton, šis vaizdelis pateko į socialinius tinklus, televiziją. H. Clinton iš pradžių melavo, kad jai viskas gerai, bet po šio vaizdo reportažo turėjo pripažinti, kad serga plaučių uždegimu“, – sakė C .S. Judge.