Stalino kūnas, kuris iki tol gulėjo šalia revoliucijos lyderio Vladimiro Lenino palaikų, buvo išvežtas 1961 metų spalio 31 dieną, prisidengus tamsa. Tai buvo padaryta po to, kai Staliną pakeitęs Nikita Chruščiovas pasmerkė jo valdymo metais įvykdytus nusikaltimus.
1956 metais N.Chruščiovas per 20-ąjį Komunistų partijos suvažiavimą pirmą kartą prabilo apie Stalino vykdyto teroro mastą, tačiau toji jo kalba buvo skirta tik partijos elitui ir nuslėpta nuo paprastų šalies gyventojų.
Vis dėlto 1961 metų spalį, per 22-ąjį partijos suvažiavimą, N.Chruščiovas nusprendė dramatiškiausiu įmanomu būdu pademonstruoti, kad Stalino era baigėsi. Jis dar kartą - ir jau viešai - pasmerkė Stalino laikų represijas.
Tada partija spalio 30 dieną nusprendė pašalinti Stalino palaikus iš mauzoliejaus - dėl "šiurkščių leninizmo principų pažeidimų, piktnaudžiavimo valdžia ir masinių represijų dorų piliečių atžvilgiu".
Palaikų išgabenimo operacija buvo įvykdyta jau kitą dieną, nes N.Chruščiovas baiminosi Stalino šalininkų reakcijos - ir ne be pagrindo.
Milicija tą vakarą 18 val. uždarė Raudonąją aikštę esą karinio parado, kuris turėjo įvykti per revoliucijos metines lapkričio 7 dieną, repeticijai.
Kelias valandas pro Kremlių važinėjo kariškių transporto priemonės, tad niekas nesuabejojo parado repeticijos versija. Aplink mauzoliejų buvo pastatyta laikina tvora, kad niekas nematytų, kas dedasi viduje.
Kaip pasakoja Fiodoras Konevas, kuris tuo metu buvo Kremliaus sargybos vadas, kareiviai už mauzoliejaus, prie pat Kremliaus sienos iškasė kapą, išėmė Stalino palaikus iš sarkofago, kuriame jie gulėjo nuo pat diktatoriaus mirties 1953 metais, ir įdėjo juos į uždarą karstą. Tada aštuoni karininkai nuleido karstą į iškastą duobę. Visa operacija buvo baigta prieš pat vidurnaktį.
Stalino duktė Svetlana Alilujeva nebuvo pakviesta. Dalyvavo tik už tą operaciją atsakingos komisijos nariai. KGB ir armijos pareigūnai.
Kitą rytą maskviečiai apstulbo pamatę, kad nuo mauzoliejaus fasado dingo diktatoriaus vardas.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė trumpą pranešimą: "Sutinkamai su Komunistų partijos 22-ojo suvažiavimo sprendimais, Stalino karstas buvo išneštas iš Lenino mauzoliejaus ir perkeltas prie Kremliaus sienos".
N.Chruščiovas iš pradžių norėjo, kad Stalinas būtų palaidotas Maskvos Novodevičės vienuolyno kapinėse, kur ilsisi daug garsių Sovietų Sąjungos ir Rusijos veikėjų.
Tačiau jis apsigalvojo, nes baiminosi, kad fanatikai iš Stalino gimtosios Gruzijos bandys pavogti palaikus, sakė mauzoliejaus apsaugos vadovas Konstantinas Moškovas.
Toks scenarijus buvo neįsivaizduojamas prie Kremliaus perimetro, kuris buvo saugomas ir dieną, ir naktį.
Buvo imtasi ir kitų priemonių asmenybės kultui panaikinti: Stalingradas, kur vyko istorinis Antrojo pasaulinio karo mūšis, tapo Volgogradu; buvo pervardyti ir kiti jo vardą turėję miestai ir fabrikai.
Ir šiandien Stalino amžinojo poilsio vieta yra tas kapas prie Kremliaus sienų, paskubomis iškastas vėlų 1961 metų spalio 31-osios vakarą, prestižinėje vietoje šalia kitų garsių Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorijos figūrų. Rusijos Komunistų partija nuolat padeda ant jo gėlių.
Prezidentas Dmitrijus Medvedevas 2010 metais pasmerkė "nedovanotinus" Stalino režimo nusikaltimus, bet niekada neparodė nė menkiausio noro perkelti Stalino palaikus į ne tokią žymią vietą.
Apie tai niekada nėra užsiminęs ir Rusijos lyderis de facto, premjeras Vladimiras Putinas.
Kaip rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti balandį, 26 proc. rusų mano, kad Stalino vaidmuo daugiausia buvo pozityvus. 2007 metais taip galvojančių rusų buvo 15 procentų. Vos 24 proc. šiais metais apklaustų žmonių sakė, kad Stalinas suvaidino neigiamą vaidmenį, - 2007-aisiais taip sakė 33 proc. respondentų.
Knygynuose visoje šalyje apstu stalinistinės literatūros, kurioje Stalinas aukštinamas kaip sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare strategas, o jo kruvinų represijų mastus siekiama nutylėti.