"Balsavimas-streikas", pirmojo puslapio antraštėje rašė kairiosios pakraipos dienraštis "Liberation". "Liūdnas sekmadienis demokratijai", rašyta laikraštyje "Le Parisien".
Dauguma politikos apžvalgininkų pripažįsta, kad sutrumpinti prezidento kadenciją buvo svarbu Prancūzijai. Tai padės sutrumpinti ir sunkius "koegzistavimo" periodus, kai valdžia dalijasi skirtingų politinių pažiūrų prezidentas ir premjeras.
Visos pagrindinės partijos pritaria šiam ilgai svarstytam sprendimui, kurį užtemdė protestai dėl didelių degalų kainų ir kaltinimai korupcija, mesti konservatyvių pažiūrų prezidentui Jacques Chiracui (Žakui Širakui).
Sušaukti antrąjį per 10 metų referendumą nusprendė J. Chiracas, tačiau jis kiek paskatino rinkėjų abejingumą tokiais neaiškiais posakiais kaip: "Jei žmonės balsuos už - gerai, o jei prieš - taip pat gerai".
Politikos apžvalgininkas Alainas Dumahelis (Alenas Denahelis) radijui RTL pirmadienį sakė, kad referendumas patyrė fiasko. "Tai blogai Chiracui, kuris pasirinko referendumą ir, svarbiausia, tai labai blogai demokratijai", sakė jis. - "Mūsų institucijas referendumas pagerino, bet demokratija susilpnėjo".
Socialisto premjero Lionelio Jospino (Lionelio Žospeno) reputacija taip pat nukentėjo - jis palaikė reformą, bet už ją nekovojo.
"Šis blogas referendumas diskreditavo visą politinę klasę, taip pat ir premjerą", rašė "Liberation".
Abejingumas referendumui, 9-ajam nuo Penktosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo 1958-aisiais, pranoko buvusį nedalyvavimo rekordą - 63,11 proc., kuris buvo "pasiektas" 1988 metais, referendume dėl Naujosios Kaledonijos autonomijos.
Iki šiol paskutinis Prancūzijos referendumas, dėl Mastrichto sutarties priėmimo, vyko 1992 metais. Jame dalyvavo 70 proc. rinkėjų.