Prancūzijos referendumas - smūgis demokratijai

Sekmadienį vykusiame referendume Prancūzijoje, per kurį nuspręsta sutrumpinti prezidento kadenciją, pralaimėjo demokratija ir šalies politinis elitas, pirmadienį komentavo politikos apžvalgininkai. Beveik 73,2 proc. balsavusių Prancūzijos piliečių buvo už prezidento kadencijos sutrumpinimą nuo 7 iki 5 metų.
Tačiau pirmadienį laikraščių antraštėse dažniausiai minimas kitas skaičius - rekordinis neatėjusiųjų procentas - 69,8 procento.

"Balsavimas-streikas", pirmojo puslapio antraštėje rašė kairiosios pakraipos dienraštis "Liberation". "Liūdnas sekmadienis demokratijai", rašyta laikraštyje "Le Parisien".

Dauguma politikos apžvalgininkų pripažįsta, kad sutrumpinti prezidento kadenciją buvo svarbu Prancūzijai. Tai padės sutrumpinti ir sunkius "koegzistavimo" periodus, kai valdžia dalijasi skirtingų politinių pažiūrų prezidentas ir premjeras.

Visos pagrindinės partijos pritaria šiam ilgai svarstytam sprendimui, kurį užtemdė protestai dėl didelių degalų kainų ir kaltinimai korupcija, mesti konservatyvių pažiūrų prezidentui Jacques Chiracui (Žakui Širakui).

Sušaukti antrąjį per 10 metų referendumą nusprendė J. Chiracas, tačiau jis kiek paskatino rinkėjų abejingumą tokiais neaiškiais posakiais kaip: "Jei žmonės balsuos už - gerai, o jei prieš - taip pat gerai".

Politikos apžvalgininkas Alainas Dumahelis (Alenas Denahelis) radijui RTL pirmadienį sakė, kad referendumas patyrė fiasko. "Tai blogai Chiracui, kuris pasirinko referendumą ir, svarbiausia, tai labai blogai demokratijai", sakė jis. - "Mūsų institucijas referendumas pagerino, bet demokratija susilpnėjo".

Socialisto premjero Lionelio Jospino (Lionelio Žospeno) reputacija taip pat nukentėjo - jis palaikė reformą, bet už ją nekovojo.

"Šis blogas referendumas diskreditavo visą politinę klasę, taip pat ir premjerą", rašė "Liberation".

Abejingumas referendumui, 9-ajam nuo Penktosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo 1958-aisiais, pranoko buvusį nedalyvavimo rekordą - 63,11 proc., kuris buvo "pasiektas" 1988 metais, referendume dėl Naujosios Kaledonijos autonomijos.

Iki šiol paskutinis Prancūzijos referendumas, dėl Mastrichto sutarties priėmimo, vyko 1992 metais. Jame dalyvavo 70 proc. rinkėjų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

EK komisaras: Berlyno pozicija dėl Turkijos yra suprantama

Berlyno griežta pozicija dėl Turkijos yra „suprantama“, ypač dėl Ankaros sprendimo suimti kelis žmogaus teisių aktyvistus, tarp jų – Vokietijos piliečių, sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos plėtros komisaro Johanneso Hahno interviu.

Rusija sako susitarusi su sirų sukilėliais dėl saugumo zonos (2)

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pareigūnai per taikos derybas Kaire pasirašė susitarimą su nuosaikiaisiais Sirijos sukilėliais, kaip veiks netoli sostinės Damasko įkurta saugumo zona.

Egipto pajėgos Sinajuje nukovė 30 ekstremistų

Per kelias dienas trukusias saugumo operacijas Sinajaus pusiasalyje, kuriose dalyvavo armija, oro pajėgos ir policija, Egipto pajėgos nukovė 30 ekstremistų, šeštadienį pranešė kariškiai.

D. Trumpas vadovaus lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ perdavimo laivynui ceremonijai (7)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dalyvaus 12,9 mlrd. dolerių (11,1 mlrd. eurų) kainavusio lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ oficialaus perdavimo laivynui ceremonijoje, įvyksiančioje po daugelio atidėliojimų ir smarkiai išaugus projekto kainai.

Afganistane per JAV aviacijos smūgį žuvo 16 afganų saugumo pajėgų narių (26)

JAV aviacijos smūgis Afganistano pietinėje Helmando provincijoje užmušė 16 afganų policininkų, dar du buvo sužeisti, šeštadienį pranešė pareigūnai.