Prancūzijos referendumas - smūgis demokratijai

Sekmadienį vykusiame referendume Prancūzijoje, per kurį nuspręsta sutrumpinti prezidento kadenciją, pralaimėjo demokratija ir šalies politinis elitas, pirmadienį komentavo politikos apžvalgininkai. Beveik 73,2 proc. balsavusių Prancūzijos piliečių buvo už prezidento kadencijos sutrumpinimą nuo 7 iki 5 metų.
Tačiau pirmadienį laikraščių antraštėse dažniausiai minimas kitas skaičius - rekordinis neatėjusiųjų procentas - 69,8 procento.

"Balsavimas-streikas", pirmojo puslapio antraštėje rašė kairiosios pakraipos dienraštis "Liberation". "Liūdnas sekmadienis demokratijai", rašyta laikraštyje "Le Parisien".

Dauguma politikos apžvalgininkų pripažįsta, kad sutrumpinti prezidento kadenciją buvo svarbu Prancūzijai. Tai padės sutrumpinti ir sunkius "koegzistavimo" periodus, kai valdžia dalijasi skirtingų politinių pažiūrų prezidentas ir premjeras.

Visos pagrindinės partijos pritaria šiam ilgai svarstytam sprendimui, kurį užtemdė protestai dėl didelių degalų kainų ir kaltinimai korupcija, mesti konservatyvių pažiūrų prezidentui Jacques Chiracui (Žakui Širakui).

Sušaukti antrąjį per 10 metų referendumą nusprendė J. Chiracas, tačiau jis kiek paskatino rinkėjų abejingumą tokiais neaiškiais posakiais kaip: "Jei žmonės balsuos už - gerai, o jei prieš - taip pat gerai".

Politikos apžvalgininkas Alainas Dumahelis (Alenas Denahelis) radijui RTL pirmadienį sakė, kad referendumas patyrė fiasko. "Tai blogai Chiracui, kuris pasirinko referendumą ir, svarbiausia, tai labai blogai demokratijai", sakė jis. - "Mūsų institucijas referendumas pagerino, bet demokratija susilpnėjo".

Socialisto premjero Lionelio Jospino (Lionelio Žospeno) reputacija taip pat nukentėjo - jis palaikė reformą, bet už ją nekovojo.

"Šis blogas referendumas diskreditavo visą politinę klasę, taip pat ir premjerą", rašė "Liberation".

Abejingumas referendumui, 9-ajam nuo Penktosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo 1958-aisiais, pranoko buvusį nedalyvavimo rekordą - 63,11 proc., kuris buvo "pasiektas" 1988 metais, referendume dėl Naujosios Kaledonijos autonomijos.

Iki šiol paskutinis Prancūzijos referendumas, dėl Mastrichto sutarties priėmimo, vyko 1992 metais. Jame dalyvavo 70 proc. rinkėjų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Ženevoje atnaujinamos JT remiamos derybos dėl taikos Sirijoje

Sirijos konflikto šalys ketvirtadienį Ženevoje susitiks per naują JT remiamų taikos derybų ratą, nors intensyvėjantis smurtas ir aklavietė dėl svarbių klausimų slopina viltis, kad gali būti pasiektas persilaužimas.

Australija atsisakė suteikti prieglobstį 500 pabėgėlių iš Sirijos (4)

Australija saugumo sumetimais atsisakė suteikti prieglobstį 500 pabėgėlių iš Sirijos. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.

FTB turi informacijos apie D. Trumpo komandos narių ryšius su Rusija (11)

Donaldo Trumpo rinkimų štabo nariai su Rusijos atstovais dalijosi informacija, kuri buvo panaudota per kampaniją, siekiant pakenkti demokratų kandidatės Hillary Clinton kampanijai, pranešė televizija CNN, remdamasis vieno amerikiečių pareigūno liudijimu.

Ukrainos šaudmenų sandėlyje – virtinė sprogimų, evakuota tūkstančiai žmonių atnaujinta 11:11 (130)

Ukrainos šiaurės rytinėje Charkovo srityje viename kariuomenės šaudmenų sandėlyje ketvirtadienį naktį įsiplieskė gaisras ir pasipylus sprogimai. Vietinė žiniasklaida šį įvykį apibūdina kaip „diversiją“. Evakuota iki 20 tūkstančių žmonių, skelbia BBC.

Teroras Londone: drastiškai išaugo sužeistųjų skaičius, policija surengė reidą nuolat atnaujinama  (96)

Londone keturi žmonės žuvo, o dar apie 29 buvo sužeisti trečiadienį per žaibišką ataką prie Didžiosios Britanijos demokratijos simbolio vartų, kurią policija laiko „su islamistais susijusio terorizmo“ aktu.