Prancūzijos referendumas - smūgis demokratijai

Sekmadienį vykusiame referendume Prancūzijoje, per kurį nuspręsta sutrumpinti prezidento kadenciją, pralaimėjo demokratija ir šalies politinis elitas, pirmadienį komentavo politikos apžvalgininkai. Beveik 73,2 proc. balsavusių Prancūzijos piliečių buvo už prezidento kadencijos sutrumpinimą nuo 7 iki 5 metų.
Jacques Chirac
Tačiau pirmadienį laikraščių antraštėse dažniausiai minimas kitas skaičius - rekordinis neatėjusiųjų procentas - 69,8 procento.

"Balsavimas-streikas", pirmojo puslapio antraštėje rašė kairiosios pakraipos dienraštis "Liberation". "Liūdnas sekmadienis demokratijai", rašyta laikraštyje "Le Parisien".

Dauguma politikos apžvalgininkų pripažįsta, kad sutrumpinti prezidento kadenciją buvo svarbu Prancūzijai. Tai padės sutrumpinti ir sunkius "koegzistavimo" periodus, kai valdžia dalijasi skirtingų politinių pažiūrų prezidentas ir premjeras.

Visos pagrindinės partijos pritaria šiam ilgai svarstytam sprendimui, kurį užtemdė protestai dėl didelių degalų kainų ir kaltinimai korupcija, mesti konservatyvių pažiūrų prezidentui Jacques Chiracui (Žakui Širakui).

Sušaukti antrąjį per 10 metų referendumą nusprendė J. Chiracas, tačiau jis kiek paskatino rinkėjų abejingumą tokiais neaiškiais posakiais kaip: "Jei žmonės balsuos už - gerai, o jei prieš - taip pat gerai".

Politikos apžvalgininkas Alainas Dumahelis (Alenas Denahelis) radijui RTL pirmadienį sakė, kad referendumas patyrė fiasko. "Tai blogai Chiracui, kuris pasirinko referendumą ir, svarbiausia, tai labai blogai demokratijai", sakė jis. - "Mūsų institucijas referendumas pagerino, bet demokratija susilpnėjo".

Socialisto premjero Lionelio Jospino (Lionelio Žospeno) reputacija taip pat nukentėjo - jis palaikė reformą, bet už ją nekovojo.

"Šis blogas referendumas diskreditavo visą politinę klasę, taip pat ir premjerą", rašė "Liberation".

Abejingumas referendumui, 9-ajam nuo Penktosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo 1958-aisiais, pranoko buvusį nedalyvavimo rekordą - 63,11 proc., kuris buvo "pasiektas" 1988 metais, referendume dėl Naujosios Kaledonijos autonomijos.

Iki šiol paskutinis Prancūzijos referendumas, dėl Mastrichto sutarties priėmimo, vyko 1992 metais. Jame dalyvavo 70 proc. rinkėjų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“ per mėnesį neteko dviejų naikintuvų (17)

Rusijos naikintuvas Su-33 iš lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“ patyrė avariją: trūkus stabdymo lynui, jis nuriedėjo nuo denio. Tai pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovai.

Maskva metė Vakarams kaltinimus dėl rusų karo medikės žūties Alepe (113)

Sirijos šiaurės vakariniame Alepo mieste pirmadienį sukilėliams apšaudžius lauko ligoninę žuvo Rusijos karo medikė, o dar du medicinos darbuotojai buvo sunkiai sužeisti.

D. Britanijos Aukčiausiasis Teismas ėmėsi „Brexit“ bylos (1)

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį ėmėsi istorinės bylos ir turės nuspręsti, ar tam, kad vyriausybė galėtų pradėti derybas dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, būtinas parlamento pritarimas.

A. Merkel teigia, kad ją nuliūdino Italijos referendumo rezultatai (13)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sakė, kad ją nuliūdino Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi pralaimėjimas referendume dėl konstitucijos pataisų, praneša „Reuters".

Paviešinti dokumentai sukėlė nerimą Švedijoje: iškilo Rusijos branduolinė grėsmė (234)

Iš vidinių vyriausybės dokumentų aišku, kad Švedijai kelia nerimą Rusijos branduolinių ginklų problema. Nerimas susijęs ne tik su Rusijos karine retorika, bet ir su faktu, kad per mokymus netoli Švedijos išplaukė branduolinis ginklas, informuoja inosmi.ru.