Ilgai manyta, kad Bordo meras ir ministras pirmininkas Jacques`o Chiraco prezidentavimo laikotarpiu A. Juppe antrajame ture susirungs su kitu apklausų lyderiu – buvusiu prezidentu Nicolas Sarkozy – ir jį įveiks. Tačiau F. Fillonas, buvęs N. Sarkozy vyriausybės ministras pirmininkas, per pirmąjį turą gavo 44 proc. balsų ir tapo akivaizdžiu lyderiu. Toks rezultatas buvo tikras pažeminimas N. Sarkozy, kuris sulaukė tik kiek daugiau nei 20 proc. rinkėjų paramos, o tai iš esmės reiškia jo politinės karjeros pabaigą.

Rinkėjų nuomonės apklausų prognozės, pagal kurias F. Fillonas buvo trečias ir labai atsiliko nuo pirmaujančių kandidatų, nepasitvirtino – iš dalies dėl to, kad daugelis balsavusiųjų apsisprendė likus vos kelioms dienoms iki pirminių rinkimų. Per paskutinius debatus prieš pirminius rinkimus F. Fillonas sugebėjo prisistatyti kaip solidi alternatyva A. Juppe ir N. Sarkozy.

Alainas Juppe ir Francois Fillonas

Atsižvelgiant į tai, kad prezidento Francois Hollande`o reitingas nesiekia 5 proc. ir yra žemiausias Prancūzijos prezidento reitingas istorijoje, dabar visus labiausiai domina, ar F. Fillonas gali nugalėti kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio fronto“ lyderę Marine Le Pen antrajame prezidento rinkimų ture 2017 m. gegužę. A. Juppe buvo vertinamas kaip pakankamai nuosaikus kandidatas, kuris kairiesiems rinkėjams būtų buvusi tinkama alternatyva M. Le Pen. F. Fillonas yra daug dešinesnių pažiūrų nei A. Juppe, o tai reiškia, kad kairieji rinkėjai nematys didelio skirtumo tarp jo ir M. Le Pen, todėl gali pareikalauti, kad į kovą stotų centro kairės kandidatas.

Vienas iš galimų pretendentų yra centristas Emmanuelis Macronas, kuris teigia kandidatuosiąs, tačiau atsisako dalyvauti sausio mėnesį vyksiančiuose Socialistų partijos pirminiuose rinkimuose. Tačiau mažai tikėtina, kad be vienos iš didžiųjų partijų paramos E. Macronas pajėgs sutelkti pakankamai paramos, kad nugalėtų rinkimuose (šiuo metu jį remia vos 14 proc. rinkėjų). Kaip bankininkas, kuris tapo F. Hollande`o ekonomikos ministru reformatoriumi, E. Macronas būtų idealus taikinys prieš elitą nukreiptai ir antieuropietiškai M. Le Pen retorikai.

Emmanuelis Macronas

Be E. Macrono kairiesiems sunkiai sekasi rasti stiprų kandidatą. F. Hollande`o šansai dar kartą būti išrinktam yra menki; tikimasi, kad jo lojalusis ministras pirmininkas Manuelis Vallsas šią savaitę iškels savo kandidatūrą, tačiau jo populiarumas nedaug didesnis už F. Hollande`o ir siekia 9 proc. Be jų lieka tik kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas (13 proc.) ir fotogeniškas, tačiau prieštaringai vertinamas Arnaud Montebourgas, kurio įpėdiniu ekonomikos ministro poste tapo E. Macronas.

Jei į antrąjį turą kairiųjų kandidatas nepateks, kairiųjų rinkėjai gali balsuoti vadovaudamiesi „Respublikos vienybės“ principu, kaip įvyko 2002 m., kai jie užtikrino triuškinamą pergalę J. Chiracui prieš M. Le Pen tėvą Jeaną-Marie Le Peną. Nors kairiųjų rinkėjams būtų buvęs priimtinesnis A. Juppe, greičiausiai jie toleruos ir F. Filloną. Antra vertus, kairieji sudarė vos 15 proc. visų balsavusiųjų pirmajame Respublikonų partijos rinkimų ture, tad 2017 m. jų indėlis gali būti mažesnis nei 2002 m.

F. Fillono politinės bazės pagrindas – į pensiją išėję provincijos katalikai vyrai, kurie ypač aktyviai balsavo abiejuose pirminių rinkimų turuose. Atrodo, kad F. Fillono rėmėjus vienija pasipriešinimas homoseksualų santuokoms, o uolus katalikas F. Fillonas yra socialiai konservatyviausias iš visų kandidatų. F. Fillonas nesirengia panaikinti įstatymais įtvirtintos tos pačios lyties porų teisės tuoktis, tačiau jis prieštarauja tam, kad jiems būtų suteikta teisė įsivaikinti.

F. Fillono ir M. Le Pen pozicijos išsiskiria keliose srityse. Visų pirma, vienas iš M. Le Pen pavaduotojų Florianas Philippotas neslepia savo homoseksualumo, todėl M. Le Pen vengia vienareikšmiškų pasisakymų socialiniais klausimais. Be to, F. Fillonui, kuris dažnai apibūdinamas kaip Prancūzijos Margaret Thatcher, būdingas liberalus požiūris į ekonomiką, o M. Le Pen yra protekcionistė. F. Fillonas Prancūzijos valstybės tarnautojų skaičių nori sumažinti 500 000, o M. Le Pen pasisako už stiprią valstybę.

M. Le Pen priešinasi Prancūzijos narystei Europos Sąjungoje ir nori sugrąžinti franką, o F. Fillonas tiesiog pasisako už tai, kad Europos Sąjungoje daugiau įgaliojimų vėl būtų suteikta nacionaliniams parlamentams. Apskritai, artėjant rinkimams, savo kampaniją F. Fillonas gali pagrįsti stipresnės Europos Sąjungos idėjomis, kaip galima spręsti iš jo pasikeitusios retorikos per antruosius pirminių rinkimų debatus, kai jis teigė remiąs pasiūlymus sudaryti euro zonos vyriausybę.

Marine Le Pen

Kitaip nei D. Trumpas ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES kampanija, M. Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“ jau turi nuspėjamą pagrindinį elektoratą, kurį sudaro apie ketvirtis rinkėjų. Partijos suformuota senosios Prancūzijos kraštutinės dešinės ir nusivylusios darbininkijos koalicija nebus netikėta ir nesugriaus lūkesčių, kaip įvyko JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

F. Fillonas greičiausiai gali tikėtis panašios paramos ir netgi atimti dalį balsų iš M. Le Pen, atsižvelgiant į tai, kad apie 8 proc. pirminiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų įvardijo save kaip „Nacionalinio fronto“ rėmėjus. Negana to, politinė katalikybė vis dar yra patraukli daugeliui prancūzų rinkėjų, o Bažnyčia nori katalikus nuvilioti nuo „Nacionalinio fronto“ į tradiciškesnių konservatorių gretas. Pažymėtina, kad keletas kraštutinių dešiniųjų organizacijų parėmė F. Fillono kandidatūrą pirminiuose rinkimuose dėl jo aiškios paramos įstatymams, kuriais būtų uždrausti burkiniai – visą kūną dengiantys maudymosi kostiumai musulmonėms.

Atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį, antrajame prezidento rinkimų ture greičiausiai F. Fillonas varžysis su M. Le Pen. Po F. Fillono pergalės surengtos apklausos duomenimis, jį remia 26 proc. respondentų, o M. Le Pen – 24 proc. respondentų. Tačiau prognozuojama, kad antrajame ture F. Fillonas nugalėtų surinkęs 67 proc. balsų.

Taip jau yra buvę, ir tokia antrojo turo prognozė yra pagrįsta raginimais vėl užtikrinti Respublikos vienybę, tačiau tokie raginimai šįkart gali būti neišgirsti. Kairieji rinkėjai, kuriems nepriimtinos F. Fillono liberalios ekonominės pažiūros ir socialinis konservatyvizmas, gali neateiti balsuoti. Atsižvelgiant į tai, kad sociologai šiemet daug kur smarkiai prašovė pro šalį, jų prognozėmis pasikliauti būtų rizikinga.