Toks skaičius nurodytas Nacionalinei asamblėjai pateiktame sutarties tarp Paryžiaus ir Maskvos nutraukimo susitarimo tekste. Anksčiau Prancūzijoje kalbėta tik tai, kad kompensacijos už du laivus suma nesiekia milijardo eurų, o sandoris nutrauktas palankiomis sąlygomis, rašo newsru.com.
„Prancūzijos pusė išmoka Rusijos Federacijai 949 754 859 eurus kaip kompensaciją už neįvykdytus įsipareigojimus pagal 2011 metų sausio 25 dienos sutartį dėl desantinių laivų statybos“, – teigiama dokumento tekste, po kuriuo pasirašė Prancūzijos Gynybos tarybos generalinis sekretorius Louisas Gautier ir Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas.
Iš pradžių Prancūzija buvo pasirengus kompensuoti Rusijai „išlaidas ir nuostolius“ tik 784,5 milijono eurų suma – pagal atliktų darbų sąmatą. Rusija norėjo daug didesnės kompensacijos, papildomai paskaičiavusi įgulos apmokymo ir „Mistral“ bazavimui skirtos infrastruktūros statybos išlaidas. Buvo minima 1,163 milijardo eurų suma. Galutinė suma artimesnė Rusijos paskaičiavimams.
Tikimasi, kad susitarimą rugsėjo 15 dieną, kitą dieną po neeilinės parlamento sesijos pradžios, svarstys Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos Tarptautinių reikalų komitetas.
Sandorio nutraukimo sutartyje, kuri buvo pasirašyta rugpjūčio 5 dieną, ypač pabrėžiama, kad Prancūzija „neturi teisės parduoti ar reeksportuoti (laivų) bet kokia forma trečiajai pusei“ tol, kol Rusija negaus „visos kompensacijos sumos ir įrangos“, kuri anksčiau Maskvos užsakymu buvo įdiegta laivuose.
Tarp potencialių šių laivų pirkėjų minimos šios šalys: Egiptas, Indija, Brazilija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Vietnamas, Malaizija, Singapūras ir kitos. Rusija tikisi pasiūlyti pirkėjams specialiai bazavimui „Mistral“ sukurtus sraigtasparnius Ka-52K, grasindama priešingu atveju pasinaudoti veto teise.
Nesulaukusi tikslių duomenų apie sandorio nutraukimo rezultatus, didžiausia Prancūzijos opozicijos partija respublikonai jau pareikalavo suformuoti parlamento komisiją visoms šio reikalo aplinkybėms ištirti. Šio projekto iniciatoriais tapo respublikonų atstovas gynybos klausimams Philippe'as Meunier ir tos pačios partijos nacionalinis sekretorius gynybos pramonei Philippe'as Vittelis. „Prancūzai turi teisę žinoti, kiek jiems kainavo šis sprendimas, kurį, turint omenyje daugybines pasekmes, daugelis laiko neatsakingu“, – teigiama jų pareiškime.
Nepavykęs „Mistral“ pirkimas
„Rosoboroneksport“ ir Prancūzijos kompanija „DCNS“ pasirašė Rusijos kariniam jūrų laivynui skirtų dviejų sraigtasparnių nešėjų „Mistral“ statybos sutartį 2011 metų vasarą. Bazinės laivų dalys buvo pastatytos Sankt Peterburge „Baltijos“ gamykloje, kuri priklauso „Jungtinei laivų statybos korporacijai“. Sujungimas su likusiomis dalimis ir galutiniai statybų darbai buvo atliekami kompanijoje „STX France“, esančioje Prancūzijos mieste Sen Nazere.
Pirmąjį laivą „Vladivostok“ Rusija turėjo gauti 2014 metų rudenį, tačiau Paryžius sustabdė „Mistral“ perdavimą dėl Rusijos pozicijos Ukrainos klausimu. Antrąjį sraigtasparnių nešėją „Sevastopol“ perduoti planuota 2015 metų antroje pusėje. Jo perdavimas sustabdytas nepaisant sėkmingų einamųjų bandymų. Prancūzija pareiškė, kad neparduos laivų dėl Rusijos vykdomos politikos Ukrainos atžvilgiu.
Rusija sutiko su sandorio nutraukimu, dėl ko rugpjūčio pradžioje susitarė abiejų šalių prezidentai Vladimiras Putinas ir Francois Hollandas.
Tai, kad Rusijoje pagamintoms laivų dalims buvo išduoti galutinio savininko sertifikatai, Rusijai suteikė svertus daryti spaudimą derantis – be šių dokumentų Prancūzija negalėtų perduoti „Mistral“ laivų.