Šią naujieną po susitikimo Vokietijoje pranešė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
"Gegužės 27 dieną bus rengiamas ES šalių lyderių ir vyriausybės vadovų suvažiavimas šiuo klausimu, tačiau sprendimas nebus priimtas trečiadienį ar ketvirtadienį iškart po rinkimų, - sakė A. Merkel. - Derybos tęsis kelias savaites".
Prancūzijos vadovas, savo ruožtu, pareiškė, kad "atidėliojimas" yra būtinas tinkamam kandidatui išrinkti, tačiau tai dar nereiškia, jog "nebus atsižvelgiama" į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Lyderių kalbos apie atidėliojimą greičiausiai reikš audringas diskusijas ir derybas dėl naujojo EK prezidento, pakeisiančio Jose Manuelį Barroso. Būtent tokių debatų siekė išvengti Lisabonos sutarties kūrėjai.
2009 m. įsigaliojusioje sutartyje Europos Parlamento rinkimai pirmą kartą turėjo tapti lemiamu indikatoriumi pasirenkant Komisijos vadovą - daugiausiai balsų surinkusios partijos nominantas automatiškai turėtų tapti ir EK prezidentu. Tačiau dokumento tekste niekur aiškiai neparašyta, jog tokia nuostata yra teisiškai įpareigojanti, todėl ES narių atstovai gali rinktis ir kitus kandidatus.
Jei A. Merkel ir F. Olandas vis dėlto nuspręs "paisyti" europiečių rinkimuose pareikštos nuomonės, realiausiais pretendentais į EK vadovus bus socialdemokratų kandidatas bei dabartinis EP pirmininkas Martinas Schulzas ir konservatorių atstovas, buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris.