Gegužės 7 dieną prezidento rinkimuose nugalėjęs kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir tapęs jauniausiu prezidentu Prancūzijos istorijoje, E.Macronas išgyvena politinį medaus mėnesį – surinko vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų pasidalijimo, ir užtikrintai dalyvavo susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tačiau 39-erių metų prezidentas padarė tik pusę darbo. Vos prieš metus ir du mėnesius įsteigtai jo partijai „Respublika, pirmyn“, reikalinga aiški dauguma Nacionalinėje Asamblėjoje, kad E.Macronas galėtų įgyvendinti kampanijos metu pažadėtas reformas.
Nuomonių apklausos rodo, kad E.Macrono partija pirmajame rinkimų rate šį sekmadienį turėtų surinkti apie 30 proc. rinkėjų balsų. Tai užtikrintų puikias sąlygas laimėti absoliučią daugumą po savaitės rengiamame antrajame rinkimų rate.
Centro dešinės respublikonai ir socialistai baiminasi didelių nuostolių po to, kai jų kandidatams pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo nepavyko patekti į antrąjį prezidento rinkimų ratą.
Kai kas prognozuoja, kad REM gali laimėti maždaug 400 mandatų 577 vietų parlamente, nes rinkėjai naujajam prezidentui norės suteikti stiprų mandatą.
Partijos kandidatai jau pirmauja 10-yje iš 11 užsienyje esančių Prancūzijos rinkimų apylinkių, kuriose pirmasis rinkimų ratas įvyko praėjusį savaitgalį.
Šį sekmadienį, paspaudęs rankas šalininkams ir papozavęs asmenukėms, E.Macronas balsavo šiaurės Prancūzijoje esančiame Le Tukė kurorte, kur su 64-erių metų žmona Brigitte turi namus.
Manoma, kad per pirmąjį turą bus išrinkta nedaug parlamentarų.
Jeigu nė vienas kandidatas per pirmąjį turą nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuriame taip pat varžysis ir bet kuris kandidatas, surinkęs daugiau kaip 12,5 proc. rinkėjų balsų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. ryto (9 val. ryto Lietuvos laiku). Dauguma jų dirbs iki 18 val., o didžiausiuose miestuose – iki 20 valandos. Netrukus po apylinkių užsidarymo bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
Iki vidurdienio Prancūzijoje, kur yra maždaug 47 mln. registruotų rinkėjų, balsavo 19,24 proc. rinkėjų – mažiau nei per tą patį laikotarpį per 2012 metų rinkimus į parlamentą.
Per rinkimus šalyje budi daugiau kaip 50 tūkst. policininkų, nes po išpuolių bangos, per kurią nuo 2015 metų žuvo daugiau kaip 230 žmonių, šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.
Per naujausią incidentą šį antradienį 40-metis suradikalėjęs alžyrietis buvo pašautas ir sužeistas, kai prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros su plaktuku rankoje užpuolė policininką.
Politikos naujokai
Siekdama į Prancūzijos politinį gyvenimą įlieti naujo kraujo, REM pasiūlė daug kandidatų, kurie dar nėra dalyvavę rinkimuose. Tarp tokių kandidatų yra koridos kovotoja Marie Sara, Prancūzijos pietuose metanti iššūkį M.Le Pen Nacionalinio fronto įtakingam nariui Gilbert'ui Collard'ui.
Socialistų pralaimėjimas gali sulaukti daug dėmesio, jei jų vadovą, 65-erių Jeaną-Christophe'ą Cambadelisą Paryžiuje išstums vos 33-ejų REM jaunesnysis ministras Mouniras Mahjoubis.
E.Macronas taip pat stengiasi pradėti „švaresnės“ politikos erą – jis uždraudė parlamentarams įdarbinti šeimos narius ir darbo parlamente metu teikti konsultavimo paslaugas.
Šis nurodymas buvo duotas po skandalo, užkirtusio kelią į Eliziejaus rūmus respublikonų kandidatui į prezidentus Francois Fillonui, kuris kaltinamas žmonai Penelopei sumokėjęs daugiau kaip 900 tūkst. eurų už darbą jo asistente parlamente.
F.Fillonas kaltinimus neigia.
Vykdomi tyrimai dėl dviejų partijų – M.Le Pen vadovaujamo Nacionalinio fronto ir nedidelio centristų Demokratų judėjimo (MoDem) – įtariamo sukčiavimo Europos Parlamente.
Teisėsauga taip pat tiria įtarimus dėl vieno iš E.Macrono ministrų – Richard'o Ferrand'o – nekilnojamojo turto sandorio, susijusio su jo žmona.
„Vienintelė opozicija“
Tuo tarpu M.Le Pen partija visoje šalyje turėtų laimėti 15 vietų, bet šis skaičius reikštų dar vieną didelį nusivylimą po to, kai ji triuškinamai pralaimėjo E.Macronui prezidento rinkimuose.
Tačiau M.Le Pen naujienų agentūrai AFP šią savaitę teigė, kad kitos partijos tikriausiai sutiks dirbti su E.Macronu, tad Nacionalinis frontas bus „vienintelė opozicinė jėga“.
Jeano-Luco Melenchono vadovaujama kraštutinių kairiųjų partija „Nepalaužta Prancūzija“ (France Insoumise) taip pat tikisi gerų rezultatų ir suteikti daugiau politinio skausmo socialistams.
E.Macronas apeliavo į rinkėjus, prašydamas suteikti jam tvirtą mandatą pertvarkyti darbo rinką, kurios griežtas darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo taisykles daug ekonomistų kaltina augimo stabdymu.
Prezidentas buvo ankstesnės socialistų vyriausybės ekonomikos ministras. Ta vyriausybė ėmėsi reformų, kurios 2016 metais sukėlė ne vieną mėnesį trukusias masines demonstracijas.
Aktyvumas gerokai mažesnis nei 2012 metais
Po devynių balsavimo Prancūzijos parlamento rinkimuose valandų apskaičiuotas rinkėjų aktyvumas yra 40,75 proc. – maždaug aštuoniais punktais mažesnis nei tuo pačiu 2012 metų balsavimo etapu, paskelbė Vidaus reikalų ministerija.
Jei tendencija pasitvirtins, aktyvumas šio sekmadienio rinkimuose bus mažiausias, kalbant apie visus pirmuosius Prancūzijos parlamento rinkimų ratus per beveik šešis dešimtmečius.