Tuo metu populiariojoje „Las Ramblas“ aikštėje zujo gausybė turistų, kuriems žymias vietas aprodė gidai iš viso pasaulio. Viena iš jų buvo baltarusė Iryna Parkhomenka, DELFI papasakojusi apie tai, ką išgyveno siaubingąją naktį.
Lemtingąją akimirką pašnekovės vadovaujama turistų grupė turėjo laisvo laiko, tad buvo išsibarsčiusi kas sau. Tai gerokai apsunkino padėtį gidei, kuri panikos ištiktoje minioje privalėjo rasti žmones, už kuriuos buvo atsakinga.
„Katalonijos aikštėje staiga išvydau didžiulę paniką, žmonės verkė, bėgo. Restoranai ir parduotuvės užsidarinėjo akimirksniu. Staiga atsirado daugybė greitosios pagalbos automobilių, policijos, sraigtasparniai. Buvau maždaug 500 metrų nuo paties įvykio vietos.
Tuomet minia spruko iš aikštės, o aš papuoliau į žmonių upę ir stengiausi, kaip galėdama greičiau iš ten dingti – pasislėpti kurioje nors parduotuvėje. Nesupratau, kas vyksta, tik įėjus į vieną parduotuvę ten buvę darbuotojai papasakojo man, kas nutiko“, – sakė pašnekovė, paprašiusi neminėti kompanijos, kuriai ji dirba, pavadinimo, mat vadovai uždraudė kalbėtis su žiniasklaida.
Pareigūnai nieko neaiškino
„Iškart po įvykio man nesiliovė skambinti artimieji, ieškojau naujienų internete, galvojau apie savo grupę, apie mamą. Žinojau, kad ji pamatys per žinias, tačiau radau laiko jai paskambinti tik po pusantros valandos“, – sakė gide dirbanti baltarusė.
Negalvodama apie save I. Parkhomenka ėmėsi ieškoti turistų grupės, tikėdamasi, kad nei vienas nenukentėjo ir visiems pavyks sėkmingai palikti pragaru virtusį miestą. Išsibarsčiusius užsieniečius gidei pavyko rasti tik per dvi valandas, daugelis jų buvo pasislėpę parduotuvėse ar kitur ir nuolat jai skambino. Moteris tikina tuo metu daugiausiai galvojusi apie juos, mat privalėjusi atlikti savo darbą.
Atsiradus grupei, visi patraukė iš miesto, tačiau tai padaryti nebuvo lengva, mat automobiliai sudarė milžiniškas spūstis, o pareigūnai vykdė blokadą ir tikrino kiekvieną transporto priemonę bei joje esantį asmenį.
Iškart po incidento žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad viename turkų restorane užsibarikadavo ir žmones įkaitais paėmė įtariami teroristai, tačiau pašnekovė tikino, kad nieko panašaus nebuvo. Tiesa, gidė neslėpė, kad policija žmonėms nieko neaiškino ir neatsakinėjo į klausimus, tik žaibiškai stengėsi juos paslėpti:
„Didžiąją dalį informacijos apie išpuolį sužinojau skaitydama žinias. Policija nieko nekomentavo ir neaiškino, tiesiog stengėsi uždaryti žmones pastatuose ir patraukti juos iš atvirų erdvių. Radusi prieglobstį supratau, kad blogiausia jau praėjo, o dabar tiesiog reikia tvarkytis su pasekmėmis ir panika. Privalėjau nurimti, nuraminti kitus ir padėti savo žmonėms rasti autobusą“.
Kalbėdama apie patirtą šoką moteris neslėpė jaudulio ir teigė tik sėdėdama autobuse ir važiuodama iš miesto pradėjusi suvokti, kas iš tiesų nutiko. Nors savijautą pašnekovė apibūdino, kaip labai blogą, tuo pat metu džiaugėsi, kad jos turistai gebėjo išlikti pakankamai ramūs, atsižvelgiant į situaciją: „Žinoma, jie po visko buvo labai tylūs, beveik nekalbėjo, tik kartais pasiteiraudavo, ar yra daugiau naujienų, kiek aukų jau patvirtinta ir panašiai“.
Išvengė jau antro teroristų išpuolio
Siaubo akivaizdoje, kaip pasakojo pašnekovė, įvykio vietoje buvę gidai suvienijo jėgas, stebgėsi padėti vieni kitiems ir išlikti kiek įmanoma ramesni:
„Su kitais gidais, kuriuos sutikau Barselonoje, situaciją suvaldėme, priėmėme turistų ir iš kitų grupių, padėjome vieni kitiems. Nei vienas iš gidų nesupanikavo, mūsų profesijoje tai griežtai draudžiama. Esame įprate prie pačių įvairiausių neįprastų situacijų, tačiau, žinoma, ne tokių“.
Paklausta, ar gidams rengiami mokymai, kaip elgtis teroristinio išpuolio metu, pašnekovė atsakė, kad ne. Esą kompanijos neinvestuoja į tokius darbuotojų kursus, jos manymu, tai tiesiog per brangu.
I. Parkhomenka prisipažino, kad vos nenukentėjo per teroristinį išpuolį jau antrą kartą. O pasiteiravus ar saugumo tarnybos galėjo užkirsti kelią panašiems įvykiams, neslėpė, jog pasitempti dar tikrai yra kur.
„Nesu saugumo ir policijos darbo specialistė, tačiau manau, kad buvo galima padaryti daugiau. Tiesą sakant, kol arabams bus leidžiama gyventi Europoje, tokie dalykai nesiliaus. Teroristų atakos kartosis vėl ir vėl. Prieš metus turėjau turą Nicoje, man labai pasisekė, kad darbą ten baigiau ir išvykau dieną prieš išpuolį.
Po to įvykio labai aiškiai supratau, kad panašios atakos kartosis ir greitai. Šiuo metu mano profesija – itin pavojinga. Gidai nuolat dirba turistų lankomų vietų epicentruose, statistiškai, mums gresia labai didelis pavojus. Kasdien lankausi didžiuosiuose pasaulio miestuose, jų centruose, ten, kur nutinka daugiausiai išpuolių“, – sakė išpuolio Barselonoje liudininkė.