Apie tai papasakojo Euromaidano aktyvistas Sergejus Sabka, skelbia unian.net.
„Mes planavome taikią akciją. Mes neturėjome jokių ginklų. Kai supratome, kad pasala, iš kairės nuo administracijos pastato į mus, šaukdami tarsi laukiniai, puolė „Berkut“ kariai. Mes atsitraukėme į dešinę, kur mūsų mašinose jau laukė „tituškos“. Tvirti, sportiški vidutinio amžiaus žmonės. Mes pastebėjome, kad ant dešinės rankos jie ryšėjo geltonas juostas, kad tarp mūsų atpažintų savus, jie turėjo tas juostas“, - sakė S. Sabka.
„Mus, stipriai sumuštus, metė į „Berkut“ autobusą, metė ant grindų ir toliau mušė, kad sulaužytų šonkaulius, šokinėjo kojomis. Ant grindų buvo daug kraujo, nuo kraujo grindys buvo slidžios“, - toliau pasakojo aktyvistas.
Priminsime, kad sausio 27 dieną Čerkasuose per protestuotojus palaikyti atvažiavusius Automaidano dalyvių susirėmimus su milicijos pareigūnais nukentėjo daugiau kaip šimtas žmonių.
Ukrainos parlamentas svarstys amnestiją sulaikytiems protestuotojams
Ukrainos parlamentas svarstys galimą amnestiją per antivyriausybines demonstracijas sulaikytiems protestuotojams, skelbia BBC.
Prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad amnestija galima tik protestuotojams pasitraukus iš valstybinių pastatų ir išardžius barikadas.
Opozicija iki šiol atmetė šį reikalavimą ir pareikalavo pirmalaikių rinkimų.
Antradienį, šalyje besitęsiant politinei suirutei, premjeras Mykola Azarovas ir jo vadovaujama vyriausybė atsistatydino. Be kita ko, parlamentas taip pat atšaukė prieštaringai vertinamus protestus varžančius įstatymus. Tai viena didžiausių iki šiol padarytų nuolaidų opozicijai. Buvęs pasaulio bokso čempionas ir opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko teigė, kad M. Azarovo ir ministrų kabineto atsistatydinimas nėra "pergalė, bet žingsnis jos link".
Prieš prasidedant amnestijos protestuotojams svarstymui parlamente JAV Baltieji rūmai antradienį šį klausimą iškėlė per viceprezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir prezidento V. Janukovyčiaus pokalbį telefonu.
Pasak Baltųjų rūmų pranešimo, Dž. Baidenas pasveikino "šiandien padarytą pažangą" ir paragino V. Janukovyčių pasirašyti kelių prieš protestus nukreiptų įstatymų anuliavimą.
"Jis griežtai paragino prezidentą V. Janukovyčių tęsti darbą su opozicija siekiant rasti kompromisus taikiam krizės sprendimui, - sakoma pranešime. - Tam reikia amnestijos įstatymo ir sudaryti naują vyriausybę, kuri padėtų įsivyrauti politinei vienybei ir pelnytų ukrainiečių pasitikėjimą bei vestų Ukrainą demokratinių institucijų stiprinimo keliu, įgyvendintų reformas, būtinas ekonomikos klestėjimui".
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukritikavo, jo teigimu, užsienio "kišimąsi" į Ukrainos reikalus. Kalbėdamas Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimo pabaigoje Briuselyje, V. Putinas teigė, kad užsienio pasiuntinių vizitai Kijeve prisideda prie neramumų šalyje.
"Manau, kad ukrainiečiai savo jėgomis gali tai išspręsti", - sakė Rusijos lyderis.
Lenkijos premjeras: iš Europos pusės pasiūlymas tebegalioja
Europa gali pagerinti 2013 metų lapkritį Kijevo atsisakytos pasirašyti Asociacijos sutarties su Ukraina sąlygas. Apie tai, duodamas interviu lenkų televizijos kanalui TVP1, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, skelbia „RIA Novosti“.
„Iš Europos pusės pasiūlymas tebegalioja, Europa pasirengusi. Pasakysiu dar daugiau – aš taip pat viliuosi, kad po mano pokalbių šis pasiūlymas Ukrainai gali tapti dar patrauklesniu“, - pareiškė D. Tuskas.
Lenkijos vyriausybės vadovas, praėjusią savaitę susitikęs su Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, pažymėjo, jog savo šalies likimą turi nuspręsti patys ukrainiečiai.
„Šiandien Ukrainai svarbiausia, kad sprendimas dėl jos ateities būtų priimtas Kijeve ir tik Kijeve. Jeigu mes iš visų Ukrainos kaimynų tikimės politinio neutraliteto, tai ir patys privalome taip pat elgtis. Lenkija turi būti šalimi, organizuojančia tokią pagalbą, kokios iš jos nori Ukraina. Nereikia lysti su patarimais, jeigu jų nenori Kijeve“, - sakė Ukrainos premjeras.