Antradienio rytą Ukrainos Aukščiausioje Radoje susimušė „Laisvės“ ir Komunistų partijų frakcijų parlamentarai.
Incidentas įvyko tribūnoje kalbėjus komunistų lyderiui Piotrui Simonenkai, kuris dėl situacijos šalyje apkaltino nacionalistus, skelbia rus.newsru.ua.
P. Simonenka teigia, jog Ukrainos rytinių regionų gyventojai jau seniai išsakė savo pageidavimus, įskaitant ir Ukrainos federalizacijos klausimą, tačiau valdžia jų nuomonę ignoravo. Politikas nacionalistus apkaltino davus pavyzdį ginkluotiems dariniams, užėmusiems administracinius pastatus.
„Noriu jūsų atsiprašyti – visą laiką sakiau, jog mūsų nacionalistai šalyje aktyviai vykdo proamerikietišką ir provakarietišką politiką... Tačiau klydau - šalyje pradėti užiminėti administracijos pastatai, o mes juk dar nepamiršome, ponai nacionalistai, kas buvo užėmę Ukrainos saugumo tarnybą, miliciją, kas ieškojo ginklų. Šiandien tūkstančiai chuliganų mojuoja lazdomis... Nejaugi ne jūs jiems parodėte tokio scenarijaus pavyzdį? Paaiškėjo, jog jūs įgyvendinote ne amerikiečių scenarijų, o Rusijos Federacijos – scenarijų, kaip sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę, šalies vienybę“, - pareiškė komunistų partijos lyderis.
Po tokių žodžių grupelė „Laisvės“ frakcijos deputatų, tarp kurių buvo ir jokiai frakcijai nepriklausančių deputatų, priėjo prie tribūnos ir pradėjo iš jos tempti laukt P. Simonenką. Į konfliktą įsijungė komunistai ir kiti parlamentarai – ir viso kumščiais mojavo apie 15 politikų.
Televizijos kanalas „Rada“ buvo priverstas laikinai nutraukti tiesioginę transliaciją.
Po incidento Komunistų frakcijos deputatai ir dauguma Regionų partijos frakcijos parlamentarų paliko posėdžių salę.
Priminsime, jog P. Simonenka pritaria Ukrainos federalizacijai, apie kurią svajoja prorusiški separatistai ir pats oficialusis Kremlius. Analitikai teigia, jog toks scenarijus baigtųsi šalies skilimu.
Ukrainos parlamentas sugriežtino atsakomybę už kėsinimąsi į šalies teritorinį vientisumą
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį sugriežtino bausmes už kėsinimąsi į šalies teritorinį vientisumą ir valstybės išdavystę.
Iš viso 231 deputatas balsavo už Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sugriežtinama atsakomybė už nusikaltimus prieš Ukrainos nacionalinio saugumo pamatus.
Šių pataisų projektą pateikęs parlamento narys Serhijus Sobolevas, šiuo metu vadovaujantis partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) frakcijai, sakė, kad dėl šiuo metu susidariusios įtemptos padėties būtina taikyti griežtesnes bausmes už sunkiausius nusikaltimus valstybei.
O. Turčynovas: Charkovo separatistai prieš miliciją naudojo ginklus ir granatas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, einantis Ukrainos prezidento pareigas, Oleksandras Turčynovas teigia, kad Charkove vaduojant valstybinės srities administracijos pastatą protestuotojai naudojo ginklus, per operaciją nukentėjo milicijos pareigūnai. Apie tai praneša Newsru.ua su nuoroda į „Interfax–Ukraina“.
„Vaduojant Charkovo valstybinės srities administracijos pastatą separatistai prieš milicijos pareigūnus nauodojo ginklus bei rankines granatas“, – pasakė O. Turčynovas balandžio 8 d. Kijeve pradėdamas rytinį plenarinį posėdį.
Jis pabrėžė, kad per operaciją buvo sunkiai sužeisti milicijos pareigūnai, tačiau nepatikslino, kiek teisėsaugininkų nukentėjo.
„Separatistų mėginimai pradėti provokacijas Dnepropetrovsko ir Nikolajevsko srityje lokalizuoti. Nuoširdžiai dėkoju tiems jėgos struktūrų pareigūnams, kurie profesionaliai atlieka savo pareigas“, – pabrėžė jis.
Primename, kad balandžio 6 d. Donecko, Luhansko bei Charkovo srityse įvyko separatistų mitingai, kurių metu buvo užgrobti valstybinių srities administracijų bei Ukrainos saugumo tarnybos vietos valdybų pastatai.
Kaip buvo pranešta, Charkovo milicijos pareigūnai pradėjo separatistų, užėmusių Charkovo srities administraciją, sulaikymą.
Balandžio 7 d. vakare Charkovo valstybinėje srities administracijoje kilo gaisras. Gaisrą sukėlė prorusiškai nusteikę aktyvistai, kurie padegė automobilių padangas. Pasinaudoję gaisru, aktyvistai įsibrovė į administracijos pastato vidų, o milicija jiems nesutrukdė.
Balandžio 8 d. ryte Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė apie įvykdytą antiteroristinę operaciją, dėl kurios buvo uždarytas miesto centras ir iki šiol neveikia Charkovo metro.
S. Lavrovas: padėtį Ukrainoje destabilizuoja ne Rusija
Rusija puikiai supranta Ukrainos, kuriai, kuriant suverenią valstybę, tenka susidurti su nemenkais iššūkiais padėtį, straipsnyje, kurį publikuoja „The Guardian“, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Viena iš konkrečių Kijevui tekusių užduočių – rasti skirtingų šalies regionų interesų pusiausvyrą, skelbia glavcom.ua.
Išorės jėgoms derėtų „padėti ukrainiečiams išsaugoti pilietinės visuomenės pagrindus ir stabilų jos tobulėjimą“, rašo S. Lavrovas.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, Europos Sąjunga ir JAV laikosi labai pavojingos ir niekam nenaudingos pozicijos – verčia Ukrainą pasirinkti Rytus arba Vakarus, ir taip tik dar labiau kursto vidinius nesutarimus.
„Nepaisant Ukrainos realijų, buvo demonstruojamas masinis palaikymas „politiniams judėjimams, veikiamiems Vakarų įtakos“. Tai, kaip tai buvo daroma – „tiesioginis Ukrainos Konstitucijos pažeidimas“, - tvirtina S. Lavrovas. Rusijos diplomatijos vadovo nuomone, trečiasis rinkimų turas, kuriame pergalę šventė Viktoras Juščenka, buvo „pažeidžiantis Konstituciją ir surengtas vien dėl Europos Sąjungos daryto spaudimo“.
„Ir šį kartą valdžia Kijeve buvo užgrobta nedemokratiškai, pasitelkus agresyvius protestus sostinės gatvėse, su kuriais tiesiogiai susiję JAV ir Europos Sąjungos valstybių narių ministrai ir kiti oficialūs asmenys“, - teigiama S. Lavrovo straipsnyje.
Rusijai kovojant už nedalomą ir lygiateisę saugumo sistemą euroatlantinėje erdvėje, Vakarų valstybės praplėtė NATO ribas, savo karines struktūras perstūmė į Rytus ir ėmėsi įgyvendinti priešraketinės gynybos programą. ES vykdoma Rytų partnerystės programa skirta į Sąjungą įtraukti daugiau šalių ir iš jų atimti bet kokią galimybę bendradarbiauti su Rusija, sako ministras.
„Tie, kurie surežisavo Kosovo atskyrimą nuo Serbijos ir Majoto nuo Komorų salų, dabar trukdo Krymo žmonėms gyventi taip, kaip jie nori – akivaizdu, jog tokia pozicija gali būti įvardijama tik kaip dvigubi standartai. Dar labiau neramina įsitikinimas, esą žmonės nepastebi, jog didžiausia grėsmė Ukrainos ateičiai – ekstremistų ir neonacių keliamas chaosas“, - konstatuoja Rusijos užsienio reikalų ministras.
Anot S. Lavrovo, Rusija visomis išgalėmis siekia stabilizuoti situaciją Ukrainoje. S. Lavrovas įvardija šiam tikslui būtinas priemones: „reali konstitucinė reforma, juridiniai Ukrainos kaip neutralios šalies statuso stiprinimo būdai, skubus „neteisėtų ginkluotų darinių“, tokių kaip „Dešinysis sektorius“ ir kiti ultranacionalistiniai judėjimai, veiklos slopinimas“.