1840-aisiais Argentinos provincijoje Kordoboje gimęs dvasininkas ir misionierius yra vienas popiežiaus pavyzdžių. Jis rūpinosi vargšais, ligoniais ir jų vaikais. Kelis dešimtmečius jis vilkėdamas gaučo rūbais ant mulo jojo per Pampas, kad padėtų žmonėmis ir skatintų mokyklų statybą. Kunigas užsikrėtė raupsais, kai su sergančiuoju pasidalijo savo matės puodeliu. Gyvenimo pabaigoje jis apako ir 1914-aisiais mirė. 2013 metais Ch. Gabrielis Brochero buvo beatifikuotas.

Šventaisiais paskelbti ir du italų kunigai, ispanų vyskupas, kankiniai iš Meksikos ir Prancūzijos bei vienintelė moteris - prancūzų mistikė ir karmelitė Šv. Trejybės Elžbieta. Tarp šv. Petro katedros kolonų buvo iškabinti naujųjų šventųjų atvaizdai.

Savo pamoksle popiežius sakė, kad visi jie galėjo padėti žmonėms, nes patys kentėjo. Tai buvo vyrai ir moteris, kovoję ir malda. „Jie kovojo iki galo, visomis savo galiomis, ir jie triumfavo", - pabrėžė Pranciškus. Jis paragino visus tikinčiuosius neapleisti maldų į Dievą.