„Tegu niekas nelaiko savęs „Dievo ginklu“, kai planuoja ir vykdo smurto bei priespaudos aktus“, – sakė popiežius prezidentūros rūmuose Tiranoje, atsakydamas į Albanijos prezidento Bujaro Nishani, kuris yra musulmonas, kreipimąsi.
„Tegu niekas nenaudoja religijos kaip preteksto veiksmams prieš žmogaus orumą ir prieš pagrindines kiekvieno vyro ir moters teises, visų pirma – prieš teisę į gyvenimą ir kiekvieno teisę į religinę laisvę“, – sakė jis.
Pranciškus, kuris į Albaniją atvyko savo pirmojo popiežiškojo vizito Europoje už Italijos ribų, tiesiogiai nepaminėjo „Islamo valstybės“ kovotojų, kurie užėmė dideles teritorijos dalis Sirijoje ir Irake, tačiau buvo aišku, kad jis turi galvoje įvykius Artimuosiuose Rytuose.
Pranciškus gyrė Albanijoje matomą abipusę pagarbą ir pasitikėjimą tarp musulmonų, katalikų ir krikščionių ortodoksų – „brangią dovaną“ ir įtaigų simbolį šiandienos pasaulyje.
„Tai ypač pasakytina šiais laikais, kai autentišką religinę dvasią iškreipia ekstremistinės grupės ir kai religiniai skirtumai deformuojami ir verčiami instrumentu“, – pridūrė pontifikas.
Albanijoje jis taip pat turi susitikti su kitų šalies religinių bendruomenių, tarp jų – musulmonų, ortodoksų, bektašitų, žydų bei protestantų, lyderiais, ir aplankyti našlaičius.
1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderis taip pat nori pagerbti tuos, kas kentėjo valdant buvusiam diktatoriui Enverui Hoxhai, kuris 1967 metais paskelbė Albaniją pirmąja pasaulyje ateistine valstybe ir kurio valdymo metais kunigai ir imamai buvo persekiojami, o šventovės – lyginamos su žeme.
Nuo 1945 iki 1985 metų 111 kunigų bei seminaristų ir 7 vyskupai mirė kalėjime arba buvo nubausti mirties bausme.
Beveik 2 tūkst. ortodoksų ir katalikų bažnyčių buvo sugriauta ar paversta kino teatrais, teatrais ir šokių salėmis.
Katalikybės atgijimą iš dalies nulėmė Motinos Teresės – etninės albanės, gimusios kaimyninėje Makedonijoje, – populiarumas.
Kaip pabrėžė Pranciškus, sėkmingas katalikybės atgimimas po tokio persekiojimo Albaniją jam padarė tokia vieta, į kurią jis „jautė turįs nuvykti“.
Vis dėlto tik maždaug 15 proc. Albanijos gyventojų yra katalikai. Musulmonai sudaro 56 proc. daugumą, o ortodoksai sudaro 11 proc. šalies gyventojų.
Tai jau antras popiežiškasis vizitas Albanijoje.
Metai po to, kai 1992-aisiais Albanijoje žlugo komunizmas, šioje šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, kuris pagerbė „tikėjimo kankinius“ ir įšventino keturis naujus vyskupus, tarp jų – tuomet 91 metų amžiaus Mikelį Koliqi, kuris 21 metus praleido sunkiųjų darbų kalėjime.
Musulmonai ir krikščionys suplūdo į Tiranos gatves pasveikinti popiežiaus
Krikščionys ir musulmonai sekmadienį suplūdo į Albanijos sostinės Tiranos gatves pasveikinti popiežiaus Pranciškaus, kuris į šią daugiausia musulmonišką šalį atvyko vienos dienos vizito, pagirti jos kaip darnos tarp religijų pavyzdžio.
Pontifiko lėktuvas Tiranos Motinos Teresės oro uoste nutūpė 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku. Oro uoste popiežių, kuris išsirengė į pirmąją kelionę Europoje už Italijos ribų, pasitiko premjeras Edi Rama.
„Albanija yra šalis, kuri tiek daug kentėjo, – sakė popiežius žurnalistams, skrisdamas iš Romos. – Bet ji sugebėjo rasti taiką tarp skirtingų savo religijų, o tai yra geras ženklas pasauliui“.
Intensyvus 11 valandų vizitas vyksta opiu metu – kai Artimuosius Rytus krečia neramumai, o Europoje didėja netolerancija.
Valdžia visoje šalyje iki aukščiausio laipsnio sustiprino saugumą, nes buvo perspėjimų iš Irako, kad „Islamo valstybės“ džihadistai gali planuoti išpuolį prieš katalikų lyderį.
Dešimtys tūkstančių albanų, daugelis – musulmonai ar krikščionys ortodoksai, jau susirinko Motinos Teresės aikštėje Tiranos centre, kur popiežius vėliau aukos mišias. Kai kurie laikė transparantus su sveikinimais, o kiti skandavo „Papa Francesco! Papa Francesco!“.
Pagrindinėse sostinės Tiranos gatvėse plevėsavo geltonos ir baltos spalvų Vatikano vėliavos ir raudonos Albanijos vėliavos su juodu dvigalviu ereliu, buvo iškabinti komunizmo laikais – kai Albanija tapo pirmąja pasaulyje ateistine valstybe – persekiotų katalikų kunigų ir vienuolių portretai.
„Katalikų Bažnyčia Albanijoje yra Bažnyčia kankinė, o su popiežiaus Pranciškaus vizitu tai sužinos visame pasaulyje“, – sakė 51 metų Aida Agustini, viena aikštėje laukianti tikinčioji.
Šalia jos 85 metų musulmonas Hysenas Doli, kuris į aikštę atėjo su 10-čia savo šeimos narių, sakė: „Mes priklausome kitai religijai, bet atėjome čia iš pagarbos, gauti popiežiaus palaiminimo“.
Pranciškus yra sakęs, kad pirmajai savo kelionei Europoje pasirinko šią skurdžią Balkanų valstybę, o ne kurią nors didelę euro zonos šalį, nes Albanija yra pavyzdys tokios žemės, kur sėkmingai sugyvena religijos, tarp kurių kitur dažnai tvyro įtampa.