JK Aukščiausiasis teismas antradienį pranešė, kad be parlamento pritarimo Londono vyriausybė negali pradėti išstojimo iš ES procedūros, bet centrinė valdžia šiuo klausimu neturi tartis su Škotijos, Velso ar Šiaurės Airijos parlamentais. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojos, daktarės Simos Rakutienės teigimu, toks teismo sprendimas neturėtų stebinti, nes dar JK stojimo į ES metu buvo nuspręsta, kad kilus diskusijai dėl nacionalinės ar europinės teisės viršenybės parlamentas bus ta institucija, kuri galės panaikinti prisijungimo prie Bendrijos aktą.

„JK Parlamento įsitraukimas ir dalyvavimas šiame procese, manau, išplės diskusijas, argumentus ir sustiprins opozicijos vaidmenį, tačiau mažai tikėtina, kad parlamentas paprieštarautų tautos balsui", - Eltai komentavo S. Rakutienė.

Kad „Brexit" procesas nesustos įsitikinęs ir Rytų Europos studijų centro vadovas doktorantas Linas Kojala, pažymintis, kad ir pati britų premjerė Theresa May neprieštaravo parlamento įtraukimui į procesą.

„Teismo sprendimas, kad parlamentas turi įgalinti vyriausybę derėtis dėl „Brexit" dabar jau neturėtų kelti tokio didelio ažiotažo ir neturėtų mūsų versti manyti, kad „Brexit" dėl to pradės strigti", - Eltai sakė L. Kojala.

Linas Kojala

Anot Kauno technologijos universiteto Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų fakulteto dekano daktaro Ainiaus Lašo, parlamento įtraukimas atneš daugiau aiškumo ir leis pačiai JK vyriausybei išsigryninti, ko ji reikalaus iš Briuselio.

„Parlamentas tampa papildomu „filtru", kuris atstovauja žmonių interesams ir užtikrina ne tik išėjimą, bet ir patikrina sąlygas, kuriomis bus išeinama. Uždedamas tam tikras „antspaudas", kad tos sąlygos atitinka Jungtinės Karalystės interesus", - sakė A. Lašas.

A.Lašo teigimu, dėl parlamentarų įtraukimo Londono pozicija bus nuosaikesnė nei iki šiol kalbėjo T. May, tačiau ilgainiui britams tai suteiks derybinio „svorio", nes bus gavusi ir Bendruomenių, ir Lordų rūmų pritarimą.

„Vyriausybė tuomet (derybose. - ELTA) jau atstovaus ne tik Vyriausybės ar atskirų žmonių interesams, bet ir visos visuomenės interesams", - kalbėjo KTU politologas.

L. Kojalos nuomone, konservatorei britų premjerei nebus sunku užsitikrinti parlamento paramą, nes tiek Lordų, tiek Bendruomenių rūmuose konservatoriai turi didžiausias frakcijas. Opozicijoje esanti Leiboristų partija, panašu, taip pat neketina blokuoti „Brexit".

„Parlamente yra nemažai žmonių, kurie turės progą pasireikšti, bet vargu ar tai išmuš visą procesą", - kalbėjo L. Kojala.

Nepaisant to, A. Lašas pažymi, kad Aukščiausiojo teismo verdiktas gali paskatinti Škotiją surengti atskirą regioninį referendumą, nes čia piliečiai aiškiai apsisprendę savo ateitį sieti su ES, tą ne kartą pabrėžė ir Škotijos premjerė Nicola Sturgeon.

„Stardžen pozicija buvo aiškiai išreikšta, kad jos interesas yra likti ES ir šiuo atveju ją tai stumia rinktis ir daryti antrą žingsnį", - Eltai sakė A. Lašas.

JK premjerės teigimu, šalis apie norą pasitraukti iš ES oficialiai turėtų paskelbti iki šių metų kovo pabaigos, tuomet prasidės Londono ir Briuselio derybos dėl išstojimo sąlygų ir tolesnių santykių. Britų vyriausybės vadovės teigimu, JK nesieks likti bendroje ES rinkoje, kad galėtų kontroliuoti imigrantų ir darbininkų judėjimo srautus.