Rinkimai vyksta šiai buvusiai Jugoslavijos respublikai susiduriant su ekonominėmis problemomis, tvyrant įtemptiems santykiams tarp kaimynių neramiuose Balkanuose, pirmiausia – su buvusia prieše Serbija.
Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 12 valandų. Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų pasirodyti vėlai sekmadienį.
Maždaug 3,8 mln. kroatų gali balsuoti šiuose rinkimuose, kurie vyksta mažiau nei metai po ankstesnių, pernai lapkritį įvykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų.
Iš farmacijos verslo į politiką atėjęs nepartinis Tihomiras Oreškovičius, sausį stojęs vadovauti vyriausybei, kuri buvo suformuota po lapkričio rinkimų, žadėjo įgyvendinti labai reikalingas ekonomikos reformas.
Tačiau trapi valdančioji koalicija praktiškai nefunkcionavo dėl nuolatinių vidaus kivirčų tarp didžiosios koalicijos narės – konservatorių partijos HDZ – ir mažesniosios jos partnerės partijos „Most“ („Tiltas“).
Birželį T.Oreškovičius dėl didėjančių nesutarimų trapioje dešiniojoje koalicijoje paragino atsistatydinti du vicepremjerus. Vienas jų – Kroatijos pagrindinės konservatorių partijos HDZ lyderis Tomislavas Karamarko – yra kaltinamas interesų konfliktu dėl žmonos verslo ryšių su Vengrijos energetikos bendrove MOL. Sulaukęs raginimo atsistatydinti T.Karamarko pareiškė nebepasitikįs T.Oreškovičiumi.
Netrukus T.Oreškovičius pralaimėjo balsavimą parlamente dėl nepasitikėjimo, ir birželio 20 dieną Kroatijos įstatymų leidėjai balsavo už parlamento paleidimą, atverdami kelią pirmalaikiams rinkimams.
Penkis mėnesius trukusį koalicijos valdymą žymėjo poslinkis į dešinę ir didėjančios netolerancijos atmosfera, būta išpuolių prieš nepriklausomą žiniasklaidą bei mažumas, pirmiausia – serbus.
Atrodė, kad valdžia pro pirštus žiūri į kraštutinių dešiniųjų kilimą, bet jis sukėlė tarptautinį susirūpinimą ir smarkiai pablogino santykius su Serbija, kurie atsidūrė žemiausiame taške nuo Kroatijos nepriklausomybės karo 10-ajame dešimtmetyje.
Pastaraisiais mėnesiais abi kaimynės apsikeitė piktais kaltinimais dėl karo metų praeities; Belgradas apkaltino Zagrebą „nacizmo atgimimu“.
Likus mažiau nei savaitei iki rinkimų Serbija už šnipinėjimą trejiems metams kalėti nuteisė kroatą.