Tai juo prasidėjo imigrantų siautėjimas katedros papėdėje, baigęsis žeminančiais išpuoliais prieš moteris.
Apie šį prievartos ir paniekos aktą dienraščiui „FAZ“ papasakoja įvykių liudininkė, buvusi Kelno katedros vyriausioji architektė, Barbara Schock Werner. Drauge su keletu tūkstančių tikinčiųjų ji dalyvavo gruodžio 31 d. vakarą Kelno katedroje laikytose iškilmingose mišiose, skirtose seniesiems metams palydėti.
Deja, atmosfera mišiose buvusi anaiptol nešventiška. Mat, jau nuo pusės septynių vakaro Katedros pusėn, į šiaurinę jos sieną ir langus, pradėtos laidyti fejerverko raketos – viena po kitos. Jų sukeltas triukšmas buvęs toks didelis, kad šiaurinėje navoje sėdėję tikintieji negalėję girdėti kunigo žodžių. Ir tai tęsęsi be perstojo per visas mišias. B. Sch. Werner sakosi būgštavusi, kad viduje gali kilti panika.
Didingos gotikinės katedros išlaikymu ir restauravimu ilgus metus besirūpinusi ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad fejerverkų laidymas tiesiai į statinį galėjo jam pakenkti: naujametinis Kelno katedros apšaudymas raketomis galėjo sukelti gaisrą. Be to, taip galėjo būti pažeistos jos dalys, pavyzdžiui, bronziniai vartai, padengti nuo erozijos saugančiu vaško sluoksniu, kurį degančios raketos galėjo ištirpdyti.
Į žurnalisto klausimą, ar raketų laidytojai tai darė tyčia, norėdami trukdyti mišias, ji atsakė: „Taip. Juk tas laiko tarpsnis tarp 18.30 ir 19.45 nėra metas, kai sutinkant Naujuosius metus leidžiami fejerverkai.
Jei puolamos mečetės ar sinagogos, kyla didžiulis pasipiktinimas. Kodėl nebūta jo Kelno katedros atveju? Į šį klausimą B. Sch. Werner atsakė paprastai: „Masiniai seksualiniai išpuoliai prieš moteris nustūmė šią įžangą į šiurpinančius įvykius į antrą planą.“
Architektė atkreipė dėmesį į simbolinį šių veiksmų aspektą: net jei jauni šiaurės afrikiečiai bei arabai, rėkaudami svaidę į katedrą fejerverko raketas, tiksliai nežino istorinės, kultūrinės bei politinės Kelno katedros reikšmės, šių impozantiškų Dievo namų simbolinė prasmė turėtų būti aiški kiekvienam. Juk tai nėra vien paprastas bažnytinis statinys. Buvo puolamas miesto bei religinis simbolis.
Panašiai jaunų vyrų siautėjimą vertina ir dienraštis „Die Welt“: „Jei arabai mėto raketas į katedrą, o įsiaudrinusi minia po kiekvieno pataikymo ploja, tai nesuprasti, kas čia dedasi, tiesiog nebegali. Gali tik džiaugtis, kad prie karo pratę jauni arabai neturėjo po ranka tikrų raketų.“
Ši provokacija nebuvo suprasta tik dėl to, jog vokiečių visuomenėje bažnyčia nebėra joks simbolis, komentuoja „Die Welt“. (Kaip neprisiminus ta proga popiežius Pranciškaus, kuris prieš keletą mėnesių diagnozavo Vokietijai „katalikiško tikėjimo eroziją“?)
Piktinosi siautėjusių vyrų elgesiu ir vėliau žurnalistų pakalbinti pabėgėliai. Vienas jų, jaunas afganas Shafi Noori, dienraščiui „FAZ“ stebėjosi, kodėl policija leido tokią savivalę – laidyti fejerverkus ne į dangų, o į bažnyčią ir žmones: „Kur yra policija? – klausiau savęs. – Kodėl jie nesiima jokių priemonių?“ Kodėl leidžia miniai vis labiau, brutaliau siautėti?
Abejingumo bažnyčiai kaip institucijai ir nepagarbos jos statiniams netrūko Vokietijoje ir anksčiau.
Tos pačios Kelno katedros portalai pastaraisiais metais ir ypač pastaraisiais mėnesiais daliai miesto svečių ar gyventojų yra tapę viešais tualetais. Katedros atstovas spaudai Matthias Demlis skundėsi „WDR“ radijui, kad nuo šlapimo kenčia neseniai restauruotų ir konservuotų portalų akmenys. Dėl to bronzinės dalys ir buvusios padengtos vašku – norint apsaugoti jas nuo šlapimo sukeliamos erozijos.
Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Woelki sakėsi esąs sukrėstas, kad žeminančiais užsipuolimais buvo pažeistas moterų orumas, tačiau nepagarbos Kelno katedrai viešai nepasmerkė. Jis tik priminė, kad bažnyčia kaip institucija ir tūkstančiai tikinčiųjų aktyviai prisideda globodami pabėgėlius.
Arkivyskupas R. Woelki perspėjo jokiu būdu neužsipulti visų pabėgėlių. Aukštas dvasininkas taip pat informavo, kad jis pats ir jo bendradarbiai dėl angažavimosi pabėgėlių krizėje pastarosiomis dienomis susilaukė užsipuolimų telefonu bei socialiniuose tinkluose: „iš dešiniosios ir rudosios aplinkos“ ant jų pasipylė „neapykantos tirados ir fekalijų kalba“.