Žlugus viltims, kad Oranžinės revoliucijos lyderis Viktoras Juščenka išsilaikys Ukrainos prezidento poste, Gruzija neteko svarbaus sąjungininko, kuris beveik penkerius metus kartu su Tbilisiu stengėsi pakeisti postsovietinę politinę erdvę.
Pasak apžvalgininkų, mažai tikėtina, kad abi tos šalys, kaip ir anksčiau, stengsis sumažinti Rusijos įtaką buvusios komunistinės imperijos erdvėje, o Gruzija tampa vis labiau izoliuota.
"Ukraina ir Gruzija abi atliko tą patį vaidmenį stiprinant Vakarų šalių įtaką buvusioje Sovietų Sąjungoje, o (netrukus) tai pasikeis", - sakė šio regiono ekspertė Ana Jelenkovič, dirbanti Londone įsikūrusioje politikos konsultacinėje firmoje "Eurasia Group".
"Dabar Gruzija tikriausiai liks viena priešintis Maskvai", - pridūrė ji.
Praeitą sekmadienį Ukrainoje vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V.Juščenką sutriuškino prorusiškas kandidatas Viktoras Janukovyčius, kuris kitą mėnesį susigrums antrajame ture su dabartine premjere Julija Tymošenko.
Pastaroji politikė, kuri irgi yra Oranžinės revoliucijos veteranė, pastaruoju metu kalbėjo apie pragmatiškų santykių su Kremliumi būtinybę.
V.Juščenka buvo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio svarbus sąjungininkas ir artimas draugas. Gruzijos vadovas į valdžią atėjo 2003 metais, įvykus kitam taikiam provakarietiškam sąjūdžiui, pavadintam Rožių revoliucija.
Dėl V.Juščenkos, kuris yra vieno iš M.Saakašvilio sūnų krikštatėvis, pastangų Ukraina tapo viena iš ištikimiausių Gruzijos sąjungininkių per 2008 metų rugpjūtį kilusį trumpą Maskvos ir Tbilisio karą dėl separatistinės Pietų Osetijos.
Kalbėdamas kitą dieną po rinkimų Ukrainoje, M.Saakašvilis pareiškė, kad Tbilisio santykiai su Kijevu išliks stiprūs, nepaisant V.Juščenkos nesėkmės.
"Absoliuti dauguma ukrainiečių ir Ukrainos politikų yra Gruzijos draugai, kad ir kurio kandidato į prezidentus stovyklai atstovautų, - M.Saakašvilis sakė televizijai "Rustavi-2". - Kad ir kas įvyktų per antrąjį tų rinkimų turą, neabejoju, jog šie santykiai nepasikeis".
Tačiau analitikai pabrėžė, kad Tbilisio ir Kijevo ryšiai jokiu būdu neišliks tokie glaudūs, ypač jeigu rinkimus laimės V.Janukovyčius.
"Janukovyčiaus pozicija Gruzijos atžvilgiu buvo atvirai priešiška, ypač per karą", - sakė Svante Cornellis, Stokholme veikiančio Centrinės Azijos ir Kaukazo instituto tyrimų direktorius.
Nusigręžus Ukrainai, Gruzijos pastangos sustiprinti ryšius su Vakarų šalimis ir įstoti į NATO būtų suduotas skaudus smūgis, nurodo apžvalgininkai.
Veikdamos išvien Gruzija ir Ukraina turėjo daug stipresnį balsą Vakarų šalių sostinėse, nei turės viena Gruzija, sakė Tbilisyje dirbantis Lawrence'as Sheetsas (Lorensas Šicas), nevyriausybinės organizacijos "International Crisis Group" Kaukazo projekto direktorius.
"Neabejotina, kad (vadovaujant) V.Juščenkai buvo susikūrusi tam tikra Ukrainos ir Gruzijos ašis, - aiškino jis. - Gruzijai buvo psichologiškai labai svarbu užsitikrinti tos labai didelės ir svarbios šalies partnerystę kovoje su Maskva."
Tačiau Kijevo ir Tbilisio santykiuose gali netgi išsivystyti konfrontacija, jeigu prezidentu bus išrinktas V.Janukovyčius ir jeigu jis tesės pažadą pripažinti separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybę.
Po karo su Gruzija Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tačiau šiuo pavyzdžiu iki šiol pasekė tik Nikaragva, Venesuela ir Ramiojo vandenyno šalis Nauru.
Iškart po to karo V.Janukovyčius savo pranešime paskelbė, jog "Ukraina turėtų priimti Pietų Osetijos ir Abchazijos žmonių valią bei pripažinti jų nepriklausomybę".
Pasak A.Jelenkovič, V.Janukovyčius galėtų pripažinti tų regionų suverenumą ir tokiu būdu greitai sutvirtinti ryšius su Maskva.
"Naują prezidento kadenciją būtų galima pradėti nuo simbolinio ženklo Rusijai, (rodančio), koks bus Janukovyčiaus vadovavimas", - sakė ekspertė.
L.Sheetsas pabrėžė, jog toks žingsnis būtų "milžiniškas psichologinis ir diplomatinis smūgis" Tbilisiui, kuris visiškai aiškiai parodytų, kad buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje "Gruzija yra paskutinė vieta", įnirtingai besipriešinanti Kremliaus įtakai.