„Vokietijos vyriausybė tikisi, kad Turkijos vyriausybė dabar, pasibaigus griežtai rinkiminei kampanijai, sieks pagarbaus dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis šalyje“, – teigiama bendrame kanclerės A. Merkel ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pranešime.
Referendumo kampanija stipriai pakenkė Turkijos ryšiams su kai kuriomis Europos sąjungininkėmis. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje buvo atšaukti Turkijos ministrų agitaciniai renginiai, kuriuose buvo ketinama raginti balsuoti užsienyje gyvenančius turkus. Tada Turkijos prezidentas ėmėsi griežtos retorikos, pavadindamas olandus „nacių palikuonimis“.
Suskaičiavus beveik visus referendume atiduotus balsus, už Konstitucijos pakeitimus, suteiksiančius Turkijos prezidentui daugiau įgaliojimų, balsavo 51,41 proc. rinkėjų. Prieš Konstitucijos pakeitimus balsavo 48,59 proc. turkų.
Tačiau opozicijos šalininkai rodė savo nepasitenkinimą, o pagrindinė Turkijos opozicinė partija teigė ginčysianti referendumo rezultatus. Respublikonų liaudies partija (CHP) abejoja apylygių referendumo rezultatų teisėtumu ir teigia apie pažeidimus rinkiminiame procese. CHP atsisako pripažinti referendumo rezultatus ir reikalauja perskaičiuoti 60 proc. balsų.
A. Merkel teigimu, Vokietija „gerbia turkų teisę spręsti dėl savo Konstitucijos“, bet pridūrė, kad apylygis referendumo rezultatas atskleidžia, kaip stipriai susiskaldžiusi yra Turkijos visuomenė.