Kaip rašo washingtonpost.com, kariškiai rengėsi galimybei smogti prezidentui Basharui al-Assadui dar gerokai prieš 2013 metus, kai Sirijos diktatorius panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas ir nužudė daugiau kaip tūkstantį savo paties tėvynainių.
B. al-Assado režimas kaltinamas, kad antradienį, balandžio 4 dieną, įvykdė cheminę ataką, kurios metu žuvo dešimtys civilių. Šis išpuolis sulaukė Pentagono atsako, kuris vėlų ketvirtadienį, balandžio 6-ąją, paleido maždaug 50 sparnuotųjų raketų į Sirijos karinį aerodromą.
„Esminiai klausimai nepasikeitė, – sako Philas Gordonas, užėmęs aukštas pareigas Baracko Obamos administracijoje ir dalyvavęs daugelyje ankstesnių diskusijų apie tai, kaip nubausti Sirijos prezidentą. – Ar yra eilė karinių smūgių, kuriuos galima panaudoti tam, kad būtų pakirstas Sirijos gebėjimas naudoti cheminius ginklus, ir, jeigu tai padarote, ką jie darys reaguodami į tai?“
Didžiausias skirtumas tarp 2013 metų, kai prezidentas B. Obama paskutinį kartą grasino oro antpuoliais B. al-Assadui, ir šiandienos – konflikto išsiplėtimo rizika daug didesnė.
Pradiniu Amerikos planu nubausti B. al-Assadą 2013 metais daugiausia buvo siekiama paveikti jo cheminių ginklų pajėgumą, sakė buvęs JAV pareigūnas, dalyvavęs tuose svarstymuose. Tiesioginis smūgis B. al-Assado režimo cheminių ginklų saugykloms buvo vertinamas kaip pernelyg rizikingas civilių atžvilgiu, nes tai būtų sukėlę nuodingų dujų kamuolį.
Vietoj to karo strategai parengė taikinių sąrašą, į kurį buvo įtraukti B. al-Assado cheminių ginklų vienetai, orlaiviai ir artilerija, kurių režimui reiktų amunicijai pristatyti. „Buvo ketinama smogti įvairiems cheminių ginklų vienetams, – sakė buvęs JAV pareigūnas, kuris sutiko aptarti karinį planavimą su anonimiškumo sąlyga. – Mes nurodėme savo žvalgybos daliniams pateikti bombų žalos vertinimus, ir jeigu mes nebūtume gavę poveikio, kurio tikėjomės, būtume jiems smogę vėl.“
Didžiausias skirtumas, su kuriuo dabar susiduria D. Trumpas ir jo kariniai vadovai – Rusijos kariuomenės buvimas mūšio lauke ir Rusijos oro gynybos sistemos, kurios gali pašauti JAV lėktuvus. Šiandien Rusijos pajėgos susimaišiusios su Sirijos pajėgomis ir bet koks Sirijos karinių taikinių puolimas padarys karinių nuostolių ir Rusijai.
Išėjęs į atsargą generolas Johnas Allenas, koordinavęs kampaniją prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje B. Obamos administracijoje, sakė, kad kariniai smūgiai gali turėti „lemiamos“ įtakos karui, jeigu jos būtų smogtos 2013 metais. B. Obamos sprendimą neatakuoti jis pavadino sukrečiančiu.
„Dabar daug sunkiau, – neabejoja J. Allenas. – Jungtinės Valstijos turi paklausti savęs: Kiek pikti norime būti šiuo klausimus? Ar esame pakankamai moraliai įniršę, kad būtume pasiruošę imtis veiksmų net esant rusų žūčių galimybei?“
Kitas didelis rūpestis yra Sirijos ir Rusijos oro gynybos sistemos, kurios nesitaiko į JAV lėktuvus, nes amerikiečių lėktuvai daugiausia dėmesio skiria kovai su „Islamo valstybe“ – bendru Jungtinių Valstijų ir Sirijos režimo priešu.
„Ir sirai, ir rusai gali veikti kaip spoileriai, – sakė buvęs aukštas gynybos pareigūnas B. Obamos administracijoje Andrew Exumas. – Amerikos ir koalicijos lėktuvai skraidė pro jų gynybos sistemas pastaruosius dvejus metus. Jeigu pradėjai puolimą prieš režimą, jis turės pretekstą nukreipti į koalicijos lėktuvus priešlėktuvines sistemas.“
Pasak A. Exumo, mažiausia, ko galima tikėtis, tai kad toks sirų ir rusų žingsnis gali išgąsdinti kai kuriuos JAV koalicijos partnerius ir priversti juos pasitraukti iš kovos
Jeigu JAV lėktuvas būtų pašautas ar priverstas šauti atgal į Sirijos ir Rusijos radarus, Jungtinės Valstijos galėtų būti įtrauktos į painaus Sirijos civilinio karo sūkurį. Toks rezultatas ne tik keltų tolimesnę grėsmę amerikiečių gyvybėms, bet ir gerokai apsunkintų JAV karą prieš „Islamo valstybę“, kurį D. Trumpas skelbė kaip aukščiausią savo užsienio politikos prioritetą.
D. Trumpas galėtų sušvelninti kai kurias šias rizikas, užtikrindamas, kad šie smūgiai skirti išskirtinai tam, kad dėl cheminio ginklo naudojimo būtų nubaustas B. al-Assadas, o ne siekiui perversti pusiausvyrą platesniame civiliniame kare. Kai kurie analitikai teigia, kad taip pat įmanoma, kad šios atakos galėtų suteikti Jungtinėms Valstijoms papildomų svertų siekti kompromiso su Rusija, kas užbaigtų pilietinį karą.
„Politinė žinutė, kurią siųstų ataka, yra ta, kad laikomasi požiūrio, kuris visiškai kitoks nei ankstesniosios administracijos, – sakė Vašingtono instituto ekspertas Sirijos klausimais Andrew Tableris. Toks žingsnis tikriausiai sukeltų nerimą Sirijos režimo viduje, ką Jungtinės Valstijos galėtų panaudoti savo naudai.
„Netikrumo kūrimas ir buvimas neprognozuojamu gali duoti daug daugiau nei norėjo padaryti B. Obamos administracija, kas buvo niekas“, – sakė A. Tableris.
Net pripažindami didelį puolimo keliamą pavojų ir išreikšdami susirūpinimą D. Trumpo permaininga natūra, kai kurie B. Obamos administracijos pareigūnai ragino imtis veiksmų.
„Jeigu nieko nedarai, iš esmės, sakai B. al-Assadui, ir jo režimo šalininkams, kad galite naudoti tiek zarino, kiek norite, – sakė Ph. Gordonas, vadovavęs Artimųjų Rytų politikai B. Obamos administracijoje. – B. al-Assadas išbandė B. Obamą. Dabar tai ankstyvasis testas D. Trumpui.“