JK specialiosios sutarties pabaiga
Sutartis, dėl kurios šių metų vasario mėn. su ES derėjosi JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas, suteikianti JK kaip ES šaliai narei specialųjį statusą, nustos galiojusi, rašo BBC.
Išsiderėjusi dėl šios sutarties sąlygų JK gavo garantijų, kad nepatirs diskriminacijos dėl buvimo už euro zonos ribų. Ši sutartis buvo vertinama kaip saugumo garantas Londono Sičiui – didžiausiam Europoje finansų centrui. JK savo ruožtu pagal šią sutartį įsipareigojo neblokuoti didesnės euro zonos integracijos.
Jei JK pavyks su ES susitarti dėl tolimesnės galimybės dalyvauti bendrojoje ES rinkoje norimomis sąlygomis, kažin ar į šią sutartį bus įtraukti diskriminaciją eliminuojantys saugikliai.
D. Cameronas teigė ketinantis derėtis dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų pagal 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį. Vis dėlto tolimesni veiksmai nėra aiškūs, o JK politikai, tikėtina, ims siautėti – JK Konservatorių partijai gresia rimtas skilimas.
Niekada anksčiau netaikytas 50-asis Lisabonos sutarties straipsnis numato tikslo įgyvendinimo terminą, kuris siekia dvejus metus. Kadangi reikalavimai ganėtinai griežti, šis terminas gali būti tęsiamas tik gavus visų 28 ES šalių narių sutikimą,
Šiame procese JK turės nutraukti apie 80 tūkst. puslapių teisės dokumentų, siejančių JK su ES. Tiesa, dalis šių teisinių įsipareigojimų išliks, nes dalis ES politikos taikoma ir ES nepriklausančioms šalims, pavyzdžiui, Norvegijai ir Šveicarijai.
Pagal „skyrybų procesą“, kaip kai kurie jau vadina susidariusią situaciją, JK ir ES privalo susitarti, kaip pasidalins lėšas, išspręs ES biudžeto klausimus ir ES šalių narių piliečių, esančių JK, ateitį.
JK pasitraukimo iš ES procedūrą turi patvirtinti dauguma ES šalių narių, Europos Parlamentas (EP) ir JK parlamentas.
Nauji prekybiniai santykiai
Derybos dėl naujųjų JK ir EU prekybinių susitarimų gali būti pradėtos per dvejus metus truksiantį JK pasitraukimo iš ES periodą, tačiau gali būti ir kitaip.
Jei ES lauks formalaus JK pasitraukimo, derybos gali užsitęsti dar penkerius metus ar daugiau. Laukdama naujų susitarimų JK prekybą su ES vykdys pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) numatomas taisykles.
Gali būti, kad JK eksportuotojams teks mokėti ES taikomus importo tarifus, kurie būtų tokie patys kaip ir Kinijai ar JK taikomi tarifai vykdant prekybą su ES.
Laisvosios prekybos sutartys, kurias ES pasirašė su 53 pasaulio šalimis, tarp kurių Kanada, Singapūras ir Pietų Korėja, nebegalios vykdant prekybą su JK. Jei JK pageidauja ir toliau naudotis šių sutarčių privalumais, turės iš naujo derėtis su visomis šiomis valstybėmis.
JK likimo ES šalininkai tikino, kad visavertė prieiga prie bendrosios ES rinkos – didžiausios pasaulio laisvosios prekybos zonos, turinčios 500 mln. vartotojų – gyvybiškai svarbi JK. Vis dėlto laisvas darbuotojų judėjimas, įmokos į ES biudžetą ir ES reikalavimų laikymasis – tai būtinos sąlygos šiai prieigai užsitikrinti.
Mažai tikėtina, kad ES laikysis šių sąlygų, nes kažin ar norima, kad iš ES kubo išstotų daugiau šalių. JK galimai ir toliau galės naudotis šiais privalumais, tačiau ši šalis nebegalės daryti įtakos ES politikai, nes nebeturės balso.
Pagrindinis JK argumentas – ši šalis yra didelė ES eksporto rinka, į kurią plaukia maisto prekės iš Prancūzijos ir automobiliai iš Vokietijos.
Daugiau jokių įmokų į ES biudžetą
Kai tik JK formaliai paliks ES, ši šalis nebeatliks įmokų į ES biudžetą.
Taigi kasmet į ES biudžetą sumokama apie 11 mlrd. eurų siekianti suma liks JK. Šie pinigai, remiantis „Brexit“ stovyklos svarstymais, galėtų būti skirti sveikatos priežiūros sistemai ar panaudoti siekiant atsisakyti PVM mokesčio degalams.
Tiesa, JK ūkininkai nebegaus tiesioginių išmokų iš ES, kurių bendra suma 2015 m. siekė apie 3,13 mlrd. eurų. Kol kas nėra aišku, kokią dalį šios sumos JK ir toliau mokėtų ūkininkams, jei išvis mokėtų.
Taip pat nėra aišku, kokios paramos gali tikėtis skurdžiausi JK regionai ateityje, kai jiems nebebus skiriama paramos iš ES regioninės plėtros fondo.
Imigracijos iššūkis
JK galimai mėgins sumažinti iš kitų ES šalių narių į JK atvykusių imigrantų skaičių. Tikėtina, kad bus taikoma balų skaičiavimu paremta sistema, panaši į Australijoje taikomą tvarką. Tai reiškia, kad prioritetas bus taikomas aikštos kvalifikacijos darbuotojams, o įgūdžių neturintiesiems kelias į šią šalį bus užvertas.
Vis dėlto iš pradžių JK turės nuspręsti dėl apie 2,2 mln. iš kitų ES šalių narių čia dirbti atvykusių asmenų statuso. Taisyklės dėl šeimų apsijungimo gali tapti griežtesnės. Vis dėlto bet koks judėjimo blokavimas artimiausius dvejus metus, kol JK derėsis su ES dėl išstojimo, mažai tikėtinas.
Už JK ribų kitose ES šalyse narėse šiuo metu gyvena apie 2 mln. JK piliečių, taigi bet kokios priemonės, nutaikytos į imigrantus iš kitų ES šalių narių, neišvengiamai atsilieps užsienyje gyvenantiems JK piliečiams.
Vis dėlto jau dabar JK gali imtis imigrantams skiriamų išmokų taikymo taisyklių griežtinimo.
„Brexit“ neabejotinai padidins euroskeptikų ir prieš imigraciją nusiteikusių partijų kai kuriose kitose ES šalyse narėse galią. Maža to, kitose šalyse euroskeptikai gali netgi surengti savus referendumus dėl narystės ES. Briuselyje tai būtų vertinama kaip domino efektas ir taptų košmariškiausiu scenarijumi Europos projektui.