„Laukėme jūsų labai ilgai“, - kaip rašo „Chicago Tribune“, būtent tokiais žodžiais Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczas pasveikino atvykusius karius. – Laukėme dešimtmečius, kartais jautėmės palikti vieni, kartais beveik praradę viltį, o kartais jausdamiesi vieninteliai, ginantys civilizaciją nuo agresijos iš Rytų.“

Kaip rašo foxnews.com, A. Macierewiczas turėjo galvoje rūpesčio trūkumą, su kuriuo Rytų Europa buvo susidūrusi JAV prezidento Baracko Obamos administracijos metais, pradedant dar 2009 m. priimtu sprendimu sumažinti priešraketinės gynybos pajėgas Lenkijoje.

Šių pajėgų dydis labiau simbolinis ir skirtas pademonstruoti amerikiečių apsisprendimą ginti Europos šalis, esančias šalia Rusijos ir jaučiančias nerimą dėl didelės ir agresyvios kaimynės. Akivaizdu, kad tam priežasčių tikrai netrūksta. Lenkijos tarptautinių santykių instituto parengtoje ataskaitoje pateikiami detalūs patvirtinimai, kad Rusija, sėkmingai 2014 m. aneksavusi Ukrainai priklausančią Krymo teritoriją, žvalgosi naujų iššūkių Baltijos šalyse.

Šių valstybių žvalgybos tarnybos pritaria, kad V. Putino susidomėjimas Estija, Latvija, Lietuva ir netgi Lenkija kelia nerimą. Šioje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra (GRU) ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) sistemingai mėgina daryti poveikį rusakalbėms mažumoms, Baltijos šalyse sudarančioms net 30 proc. gyventojų. Panašūs metodai taikyti ir Rytų Ukrainoje, rengiantis 2014 m. pradėtam kariniam įsiveržimui.

Lyg to dar būtų maža, Lietuvos žvalgyba neabejoja, kad Kremlius siunčia diplomatais įvardijamus šnipus, kuriems skiriama užduotis rinkti informaciją ir civilius paversti informatoriais. Tikslų siekiama pasitelkiant šantažą, dažnai sukuriant seksualinio pobūdžio kompromituojančias situacijas. Pastarieji metodai tampa itin aktualūs atsižvelgiant į neseniai internete paskelbtą aplanką, kuriame pateikiami nepagrįsti tikinimai dėl turimų įrodymų, susijusių su D. Trumpu. Nors visos šios kalbos buvo paneigtos, vis tik mažai kam kelia abejonių, kad net ir tuo atveju, jei D. Trumpas šiuo atveju nėra tikroji auka, šantažo metodai rusų praktikuojami itin aktyviai.

Tenka pripažinti, kad 4 tūkst. amerikiečių karių pajėgų nepakaktų, jei Rusija rimtai nuspręstų plėsti žygius į Rytų Europą. Vis tik šių karių dislokavimas suteikia šiek tiek papildomo užtikrintumo Lenkijai ir kaimyninėms šalims.

Tiesa, Maskva tokį sprendimą dislokuoti karius vadina provokacija. Naujajai administracijai be jokios abejonės teks susidurti su iššūkiais užsienyje. D. Trumpo komanda privalės pasitelkusi išmintingumą stebėti Lenkiją ir Baltijos šalis. V. Putinas jau leido suprasti, kad dairosi aplink naujų iššūkių.