Vykdant oro erdvės stebėjimą virš Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos, užfiksuota 150 tokių incidentų, Briuselyje pristatydamas metinę Aljanso ataskaitą, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Pasak jo, „2014-ieji buvo juodi metai Europos saugumui“. J. Stoltenbergas pažymėjo, kad įnirtingas ekstremizmas netoli NATO pietinės sienos pakurstė terorizmą Aljanso šalyse. Rytuose Rusija panaudojo karinę jėgą, „kad aneksuotų Krymą, destabilizuotų padėtį Rytų Ukrainoje ir įbaugintų savo kaimynus“.
Dėl šios grėsmės NATO stiprins savo buvimą rytinėje Aljanso dalyje, žiniasklaidai kalbėjo J. Stoltenbergas. NATO gynybos ministrai, anot jo, savo susitikime kitą savaitę apsispręs dėl naujojo NATO greitojo reagavimo dalinio „dydžio ir sudėties“. Rusijai esą bus pademonstruota, kad Aljansas savo narių iš Rytų Europos nepaliks likimo valiai. Dalinys per 2-7 dienas galės būti permestas į reikiamą vietą.
Kad pajėgos gelėtų būti greitai dislokuotos Rytų Europoje, čia bus įrengtos šešios nuolatinės bazės. Įprastu metu, paisant Rusijos prieštaravimų, jose bus įkurdinta tik nedidelės NATO karių grupės. Tačiau jose greičiausiai nuolat bus laikoma ginkluotė, degalai ir kitos medžiagos.
Tačiau, kad Aljansas išliktų pajėgus, reikalinga gerokai daugiau investicijų, pabrėžė J. Stoltenbergas. NATO priklausančių Europos šalių išlaidos gynybai pernai, nepaisant įtemptos saugumo padėties, esą toliau mažėjo.
NATO būstinės Briuselyje skaičiavimu, 26 šalys narės pernai investavo iš viso 250 mlrd. dolerių. Tačiau tai yra 7 mlrd. mažiau nei 2013-aisiais.
Atkreipdamas dėmesį į šiuos skaičius, NATO vadovas paragino Europos šalis liautis taupyti gynybos srityje.