Ilgainiui jie virto jėgos ir galybės demonstracija, dažniausiai palydima džiaugsmingos minios ovacijų ir valdovų šlovinimo. Ne paslaptis, kad tokie masiniai spektakliai skirti perspėti priešiškas jėgas: mes esame galingi, stiprūs, gerai ginkluoti, mes vieningi, mūsų dvasia nepalaužiama...
Nors sovietinę imperiją Vakaruose vadindavo „molochu molinėmis kojomis“, ji mėgdavo rengti griausmingus ir grasinančius paradus. Užsienio ekspertai atidžiai sekdavo, kokia naujausia technika rieda per Maskvos Raudonąją aikštę, ypač ką naujo iš branduolinės ginkluotės demonstruoja sovietai. Įdomu, kad tokie paradai buvo rengiami beveik vien tik sovietinio bloko valstybėse, na dar Kinijoje, Šiaurės Korėjoje ir kitur. Tiesa, tie ekspertai nebuvo naivūs: geriausi sovietinių mokslininkų išradimai ginkluotės srityje nebuvo taip viešai eksponuojami.
Sprendžiant iš pergalės 65-mečio parado generalinės repeticijos, kuri surengta savaitės viduryje, Rusija šiemet viešai apžiūrai nepateikė daug technikos naujovių. Po legendinių karo meto tankų T-34, artilerijos įrenginių Su-100, šarvuotų mašinų „Tigr“, BTR-80, BMP-3, naujų tankų T-90A, aikštės grindiniu nužlegėjo dvylika savaeigių gaubicų „Msta-C“, aštuoni įrenginiai „Buk-M2“, reaktyvinės salvių sistemos „Smerč“, tiek pat operatyvinių taktinių kompleksų „Iskander-M“.
Beje, vienas jų pakeliui į Raudonąją aikštę staiga sustojo Tverės gatvėje. Atrodė, kad milžiniška raketa taip ir liks riogsoti Maskvos centre, prie pat merijos, tačiau po 10 minučių ją gabenusi pataisyta mašina netrukus pajudėjo ir prisijungė prie kolonos, kuri jau grįžo iš aikštės į laikinos dislokacijos vietą Chodino lauke.
Pirmą kartą parade pademonstruotas mobilus raketų kompleksas „Topol-M“ (pagal NATO klasifikaciją – SS 27), sukurtas pirmą kartą po SSRS žlugimo Votkinsko mašinų gamykloje. Armijos strateginėje ginkluotėje 65 tokių kompleksų partija pasirodė pernai kovą. „Topol-M“ yra 22,7 m ilgio ir daugiau kaip 47 tonas sverianti tarpkontinentinė balistinė raketa, galinti nuskrieti 10 tūkstančių kilometrų. Tai vienas rimčiausių branduolinių ginklų Rusijos kariniame arsenale.
Jau nieko nestebina Rusijos aviacijos pasiekimai. Virš maskviečių ir jų svečių galvų praūžė kariniai transporto lėktuvai Il-76 ir An-124 „Ruslan“, specialios paskirties lėktuvai Il-80 ir A-50, strateginiai bombonešiai Tu-160, Tu-95MC, tolimųjų skrydžių bombonešiai Tu-22M3, naikintuvai Su-27, MiG-29 ir MiG-31, daugiafunkciniai puolimo lėktuvai Su-34, naujausi mokomieji kovos lėktuvai JAK-130, 40 sraigtasparnių. Naikintuvai MiG-29 ir šturmo lėktuvai Su-25 danguje 300 m aukštyje vaizdavo skaičių 65.
Iš viso gegužės 9-osios parade dalyvavo 159 karo technikos vienetai, praskrido 127 lėktuvai, pražygiavo ir šventę rengė apie 102 tūkstančiai kariškių. Vien tik jungtinį orkestrą sudarė 1200 žmonių. Išsirikiavusius paradui karinius junginius gynybos ministras apvažiavo nauju, specialioje Maskvos dirbtuvėje surinku automobiliu ZIL, kurių iš viso pagaminta trys.
Įdomi šių švenčių naujovė – NVS šalių ir antihitlerinės koalicijos valstybių karinių junginių dalyvavimas parade. Po 70 žmonių iš aštuonių Sandraugos valstybių, taip pat JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos kuopų taip pat praėjo per Raudonąją aikštę. Ir čia neapsieita be naujovės: paskutinis svečių kolonos pabaigoje ant alchatekų veislės ristūno prašuoliavo raitelis iš Turkmėnijos. Britus parade atstovauja elitinio Velso pulko gvardiečiai, Prancūziją – legendinės eskadrilės „Normandija-Nemunas“ lakūnai, amerikiečius – antrasis 18-ojo pėstininkų pulko batalionas, išsilaipinęs Normandijoje 1944 m., o lenkus – armijos garbės sargybos kuopa.
Beje, svečiai iš Lenkijos šiomis dienomis Maskvoje pažymėjo kitą svarbią sukaktį: 1686 m. gegužės 6-ąją (pagal seną kalendorių balandžio 26 d.) tarp Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) buvo pasirašyta vadinamoji Amžinosios taikos sutartis. Tai buvo dviejų valstybių sąjunga prieš Turkiją. Iš Lietuvos pusės LDK vardu ją pasirašė kancleris Marcijonas Oginskis, o iš Rusijos – grafas V.Golicinas. Tai buvo labai svarbus įvykis dviejų nesutaikomų kaimynų istorijoje po 13 metų trukusio Lenkijos ir Rusijos karo, kuris 1667 m. baigėsi pasirašius kitą taip pat Amžinosios taikos sutartį.
Lenkų junginio dalyvavimas Pergalės jubiliejaus iškilmėse įdomus dar ir kitu aspektu: tai gali būti dar vienas ilgai trukusio susitaikymo tarp dviejų valstybių aktas, atveriantis ne tik Katynės tragedijos ar lėktuvo katastrofos prie Smolensko paslaptis, bet ir naujas galimybes normalizuoti dviejų šalių santykius.
Gegužės 9-osios išvakarėse Rusija patikslino 1941-1945 m. SSRS karo nuostolius. Gynybos ministerija paskelbė, kad Sovietų Sąjunga per karą neteko 26,6 mln. žmonių, iš jų 8,6 mln. – kareivių ir karininkų. Karo pradžioje Raudonojoje armijoje (sausumos kariuomenėje, laivyne, taip pat Tolimųjų Rytų frontuose) buvo beveik 5 mln. kareivių. Per visą karo laikotarpį mobilizuota 29,5 mln. žmonių, o 1945-ųjų liepos 1 d. armijoje liko 11,4 mln., ligoninėse gydėsi dar kiek daugiau kaip 1 mln. žmonių.
Palyginimui: fašistinė Vokietija prarado beveik 6 mln., o SSRS ir jos sąjungininkai – 8,6 mln. žmonių. Taigi, SSRS nuostoliai kiek išaugo. Kaip naujienų agentūrai „RIA Novosti“ tvirtino Rusijos gynybos ministerijos žuvusiųjų įamžinimo valdybos viršininkas generolas majoras Aleksandras Kirilinas, dar ir dabar archyvai atskleidžia arba gaunama informacijos apie šimtus karo metu žuvusių ar dingusių be žinios žmonių.