Newyorker.com pateikia interviu ištrauką.
Michelle Obama: Didelė tikimybė, kad Barackas sieks politinės karjeros, nors iki galo neaišku. Dėl to jaučiama šiokia tokia įtampa. Aš labai nepatikliai vertinu politiką. Manau, jis per geras žmogus brutalumui, skepticizmui.
Kai pasuki į politiką, tavo gyvenimas tampa atversta knyga, gali ateiti nebūtinai gerų ketinimų turinčių žmonių. Aš mėgstu privatumą, būti su žmonėmis, kuriais pasitikiu, kuriuos myliu. Politikoje reikia atsiverti daugeliui įvairių žmonių. Gali būti, kad mūsų ateitis bus tokia, nors ir noriu susilaukti vaikų, keliauti, leisti laiką su šeima, su draugais. Tačiau mes būsime labai užsiėmę žmonės. Bus įdomu pamatyti, ką gyvenimas turi pasiūlyti. Daugeliu prasmių esame čia tam, kad pamatytume, kokių galimybių atsiveria.
Kuo daugiau eksperimentuoji, tuo lengviau imtis įvairių dalykų. Jei būčiau likusi teisininkų kontoroje, tapusi partnere, mano gyvenimas būtų visiškai kitoks. Nepažinočiau žmonių, kuriuos pažįstu, būčiau mažiau linkusi rizikuoti. Barackas padėjo man išlaisvėti, nebijoti rizikuoti, nedaryti visko tradiciniu būdu, išbandyti, nes jis taip užaugo. Aš labiau prisirišusi prie tradicijų, jis iš mudviejų mažiau paiso tradicijų. Veikiausiai matyti iš nuotraukų – jis ryškesnis. Aš dažniau sakau: „Palaukim ir pamatysim. Kaip tai atrodė? Kiek svėrė?“
Barackas Obama: Visą gyvenimą lipdžiau šeimą – iš pasakojimų, prisiminimų ar draugų, idėjų. Michelle užaugo visiškai kitokioje aplinkoje – labai stabilioje, šeimoje su abiem tėvais, mama namuose, broliu ir šunimi, jie visą gyvenimą gyveno tame pačiame name.
Mes atstovaujame dviem šeimų šakoms – viena stabili, tvirta, kita – laužanti tradicinės šeimos sampratą, keliaujanti, išsiskyrusi, mobili. Manau, manyje buvo šaka – įsivaizdavimo, ką reikštų gyventi stabilų, tvirtą, saugų šeimyninį gyvenimą.
Michelle – labai stiprus žmogus, ji puikiai save jaučia, puikiai suvokia, kas ji ir iš kur kilo. Tuo pačiu, manau, jos akyse matyti pažeidžiamumo pėdsakas, kurio dauguma žmonių nepastebi, nes pasauliui ji – aukšta, graži, savimi pasitikinti moteris. Joje yra pažeidžiama, jauna, kartais išsigandusi dalis, manau, tos abi pusės mane ir sužavėjo.
Mūsų sąjungoje esu be galo laimingas su ja, viena vertus, puikiai ją pažįstu, todėl galiu būti savimi, ji puikiai mane pažįsta, visiškai ja pasitikiu, o tuo pačiu ji man tam tikra prasme – visiška paslaptis.
Kartais gulime lovoje, aš pažvelgiu į ją ir krūpteliu – suprantu, kad čia – kitas žmogus, kuris yra kitoks, turi kitokius prisiminimus, praeitį, mintis ir jausmus.
Įtampa tarp to, kas pažįstama, ir to, kas paslaptinga, kuria tvirtą ryšį, kadangi net kuriant pasitikėjimu, abipuse parama grindžiamą gyvenimą išlieka nustebimas, staigmena, susijusi su kitu.