„Turkijos valdžia privalo nutraukti šias netoleruotinas praktikas ir įsileisti tarptautinius stebėtojus, kurie galėtų aplankyti šiuos kalinius ten, kur jie yra laikomi”, - teigė „Amnesty Europe” vadovas Johnas Dalhuisenas.
Anot žmogaus teisių gynėjų, Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimas pratęsti maksimalų įtariamųjų sulaikymo laikotarpį nuo 4 iki 30 dienų didina kankinimų ir kitų netinkamo elgesio su sulaikytaisiais praktikų riziką, rašo „Independent“.
Nors dažniausiai Turkijos valdančiosios partijos ir pagrindinių opozicinių partijų atstovus kamuodavo aršūs nesutarimai, po nesėkme pasibaigusio mėginimo įvykdyti karinį perversmą dešimtys tūkstančių tiek Turkijos valdančiosios, tiek ir pagrindinių opozicinių partijų rėmėjų kartu liepos 24 d. surengė demokratijai remti skirtą renginį, o R. T. Erdoganas ėmėsi valdžios griežtinimo priemonių.
„Atėjo diena, kai turime susivienyti, pasipriešinti perversmams ir diktatoriškiems režimams, atėjo diena išgirsti žmonių balsus“, - masiniame opozicinės pasaulietiškos CHP partijos organizuotame renginyje sakė R. T. Erdoganas. Šį renginį taip parėmė ir valdančioji gilias islamo tradicijas turinti AK partija bei kitos opozicinės grupės.
„Šiandien visi susirinkome Taksimo aikštėje. Tai yra diena, kai visi kartu kuriame istoriją.“ – į susirinkusiuosius kreipėsi jis. R. T. Erdoganas neabejotinai išmėgins visas minios įtikinimo priemones, kad tik galėtų visiškai kontroliuoti šalį, kuri yra NATO narė ir svarbi JAV vadovaujamos kovos prieš „Islamo valstybę“ koalicijos partnerė.
Kitoje vienybei skirtoje demonstracijoje, surengtoje po nesėkmingo mėginimo nuversti valdžią, Turkijos karinių oro pajėgų vadas kreipėsi į susirinkusiuosius akcentuodamas visišką savo paklusnumą Generalinio štabo vadui generolui Hulusiui Akarui. Vertėtų paminėti, kad prie nesėkme pasibaigusio perversmo organizavimo prisidėjo ir karinių oro pajėgų atstovai. H. Akaras, liepos 15 d. naktį perversmo organizatorių laikytas nelaisvėje, liepos 24 d. pasmerkė perversmo organizatorius pavadindamas juos uniformuotais bailiais, itin stipriai pakenkusiais tautai ir šalies kariuomenei.
Vos paėmimo nelaisvėn ir netgi mirties per mėginimą įvykdyti perversmą išvengęs R. T. Erdoganas paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, suteikusią jam galimybę pasirašyti įstatymus nė nesulaukus parlamento palaiminimo. Šie pakeitimai neabejotinai skirti tam, kad būtų galima imtis griežtų priemonių prieš nepavykusio perversmo rengėjus.
R. T. Erdogano kritikai baiminasi, kad jis pasinaudos nepavykusiu perversmu ir imsis griežtų priemonių prieš tuos, kurių nuomonė skiriasi nuo pagrindinės.
Pastarąją savaitę Turkijos valdžia atleido iš pareigų, sulaikė ir pradėjo tyrimą dėl daugiau nei 60 tūkst. karių, policijos pareigūnų, teisėjų, mokytojų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų. Turkijos ministras pirmininkas Binalis Yildirimas liepos 23 d. savo ruožtu informavo, kad po nepavykusio valstybinio perversmo suimta apie 13 tūkst. asmenų, tarp kurių 8831 karys, ir patikino, kad šie asmenys bus sąžiningai teisiami. Šiuo metu griežtų priemonių aktyviai imtasi visoje šalyje.
„Nepaprastoji padėtis – geras dalykas, gerai, kad daug žmonių suimta ir kad pratęstas sulaikymo terminas“, - patikino valdžiai remti skirtos demonstracijos dalyvis baldų dizaineris ir valdančiosios partijos rėmėjas 34-erių Harunas Kalyancu. „Jei žmonės neteko darbų, jie turi būti kalti“, - neabejojo jis.
56-erių pensininkė Zuhal Tolbert patikino mananti, kad valdžia turi būti visapusiškesnė. „Valdžia turi pagalvoti, kokias klaidas padarė, ji neturėtų pamiršti apie kitą gyventojų pusę, kuri už ją nebalsavo, visi mes turime eiti kartu“, - asmeninę nuomonę išreiškė moteris.
