Pranešama, kad Pchenjano gatvėmis rieda karinė technika, žygiuoja karinės pajėgos. Ceremonijai vadovauja Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-un.
Jis pradėjo dieną atiduodamas pagarbą savo velioniui tėvui ir seneliui memorialiniuose Kumsusano Saulės rūmuose. Vėliau priėmė garbės sargybos kuopos vado raportą prieš pradėdamas tūkstančių parade dalyvaujančių karių apžiūrą, parodė Korėjos centrinė televizija.
K. Jong-un sakydamas kalbą pareiškė, kad jo šalis gali kariauti bet kokį karą, kurį išprovokuotų Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Šiandien mūsų partija ryžtingai skelbia, kad mūsų revoliucinės ginkluotosios pajėgos yra pajėgios kariauti bet kurį karą, išprovokuotą Jungtinių Valstijų. Mes esame pasirengę apgintis savo liaudį ir žydrą mūsų gimtinė dagų“, – sakė Kim Jong-unas.
Anksčiau tūkstančiai tvarkingai išrikiuotų karių įžygiavo į Kim Il Sungo aikštę.
„Tegyvuoja nenugalimoji Korėjos darbininkų partija!“ – skelbė didžiulis transparantas, pritvirtintas prie lengvų dujų pripildyto baliono, kybančio virš aukštės.
Pastatai aplink aikštę papuošti raudonomis partijos vėliavomis su kūju ir pjautuvu, taip pat Šiaurės Korėjos nacionalinėmis mėlynos, baltos ir raudonos spalvos vėliavomis.
Gatvės prie parado maršruto tryško spalvomis – dešimtys tūkstančių vyrų ir moterų mojavo virš galvų iškeltomis gėlėmis ir vėliavomis.
Kinija, artimiausia Pchenjano sąjungininkė, į 70-ąsias Darbininkų partijos minėjimo metines išsiuntė aukšto rango Komunistų partijos pareigūną.
Korespondentų teigimu, šeštadieninė ceremonija bus akylai stebima ekspertų, norinčių išsiaiškinti, kokia karinė technika papildė Šiaurės Korėjos ginklų arsenalą.
Sausumos kariuomenė – viena didžiausių pasaulyje
CNN primena, kad Š. Korėjos 25 mln. gyventojų tesudaro pusę jos priešininkės ir kaimynės pietuose populiacijos, bet tai nesutrukdė jai sutelkti milžinišką kariuomenę.
Šiaurės Korėja turi 1,2 mln. aktyvių karių ir dar 7,7 mln. atsargos karių. Tai reiškia, kad Šiaurės Korėjos sausumos kariuomenė yra viena didžiausių pasaulyje. Jos karius gali sustiprinti 200 tūkst. gerai parengtų, sukarintų kovotojų, taigi vertinant vien tik pagal skaičius, Šiaurės Korėja turi kiekybinį pranašumą.
Tačiau kariuomenė yra didžiausia skurdžios šalies darbdavė ir, nepaisant pirmenybės skirstant lėšas, paprasti Šiaurės Korėjos kariai gauna menkus atlyginimus ir dažnai gyvena pusbadžiu.
Dėl prastos mitybos jie yra kur kas mažesnio ūgio negu Pietų Korėjos kariai, ir savaitraščio „Jane`s Defence Weekly“ Azijos bei Ramiojo vandenyno redaktorius Jamesas Hardy teigia, kad nemažai karių sukasi juodojoje rinkoje, kad papildytų savo skurdžias pajamas. Jo teigimu, tai yra trūkumas, prie kurio prisideda pajėgų nelankstumas ir lyderystės bei motyvacijos stoka, būdinga totalitaristiniams režimams.
„Taip, pagal kiekį jie turi daugiau, bet dėl ko jie kovoja? – klausė J. Hardy. – Pietų Korėja turi dėl ko kovoti – dėl to paties, kas privertė juos per pastaruosius 70 metų išbristi iš skurdo ir paversti šalį viena didžiausių pasaulio ekonomikų. Tuo tarpu ką gina vidutinis Šiaurės Korėjos karys?“.
Nežinomi branduoliniai pajėgumai
Šiaurės Korėja yra sukaupusi daug artilerijos atsargų, ir J. Hardy teigia, kad ji gali smogti Pietų Korėjos sostinei Seului „didžiuliu artilerijos baražu ir labai ankstyvoje konflikto pradžioje“.
„Ji turi įvairių raketų užtvarų ir artilerijos užtvarų, nukreiptų į Korėjos demilitarizuotą zoną ir galinčių pasiekti Seulą. Jos yra labai gerai apsaugotos“, - teigė jis.
Jis pridūrė, kad „Scud“ „kopijos“ – trumpo nuotolio taktinės balistinės raketos – gali smogti bet kurioje Pietų Korėjos vietoje esantiems kariniams objektams, įskaitant tuos, kurie priklauso Jungtinėms Valstijoms – senai jos priešininkei.
Šiaurės Korėja taip pat turi gerai žinomų branduolinių pajėgumų, nors jos arsenalo dydis ir technologinė šių ginklų pažanga nėra iki galo nustatyta.
Aukšti JAV pareigūnai, tarp jų ir admirolas Billas Gortney, vadovaujantis Šiaurės Amerikos aviacinei kosminei gynybai, mano, kad Pchenjanas turi galimybių sumažinti branduolinį ginklą, kad jį būtų galima pritaisyti prie raketos ir „paleisti ją į (JAV) žemę“.
Pasak J. Hardy, aišku viena: Šiaurės Korėja vėl ėmėsi savo branduolinės programos.
„Atrodo, kad penkių megavatų reaktorius Jongbjonge vėl veikia. Iš jo kyla garai, taigi atrodo, kad jie kaupia atsargas, ir mūsų vertinimas tas, kad jis vėl buvo paleistas ir dirba, - sakė jis. – Tai padeda pasigaminti atsargų, bet paversti šias atsargas ginklu ir dar sumažintu ginklu yra visiškai atskiras žaidimas“.
Režimo saugojimas
Šiaurės Korėja taip pat turi oro pajėgas, savo dydžiu prilygstančias Pietų Korėjai, taip pat karinį jūrų laivyną su fregatomis ir laivus skandinančiais povandeniniais laivais, kurie savo skaičiumi lenkia pietinės kaimynės flotilę.
J. Hardy Šiaurės Korėjos lėktuvus vadina „atgyvenusiais“, o pilotus – skurstančiais, bet jis pažymi, kad šalis investuoja į karinio jūrų laivyno pajėgumus.
„Jie mėgina jį tobulinti ir priežastis taip elgtis yra ta, kad Šiaurinės atribojimo linijos (ginčijamos jūrinės demarkacijos linijos tarp abiejų kaimynių) rajoną jie regi kaip gerą vietovę provokacijoms, galinčioms priversti Pietų Korėją nuspausti mygtukus, taigi tai yra sritis, į kurią, jų manymu, verta investuoti“, - teigė jis.
„Kam reikalinga Šiaurės Korėjos kariuomenė? Daugiausia tam, kad palaikytų režimą ir išsaugotų jį ten, kuri jis turi būti“.
„Tai gali būti Pietų provokavimas ar Pietų erzinimas, bet tuomet pasiūloma nusileisti ir gaunama pagalba maistu ar sušvelninamos sankcijos. Kokia bebūtų tokių taktinių žingsnių priežastis, jie visi skirti tam, kad išsaugotų režimą“, - pridūrė jis.