Vis dėlto ypač akivaizdų savijautos pablogėjimą moteris sako pajutusi pernai gruodį, kai oro užterštumas Paryžiuje pasiekė rekordines aukštumas.

Pasak paryžietės advokato, dėl padidėjusios oro taršos kasmet miršta bemaž 48 tūkst. prancūzų.

„Valstybė, mūsų manymu, nusipelno griežtos kritikos, nes piliečių patiriamos dėl užterštumo kylančios sveikatos problemos – vangių valstybinių institucijų veiksmų kovojant su oro tarša rezultatas“, – laikraščiui „Le Monde“ sakė Francois Lafforgue‘as.

Advokatas pridūrė, kad galima tikėtis ir daugiau tokio pobūdžio ieškinių iš Liono, Lilio ir kitų miestų gyventojų.

Paryžius jau ne pirmus metus kovoja su didele smogo koncentracija. Valstybinės institucijos paskelbė apie baudas, taikytinas tiems vairuotojams, ant kurių transporto priemonių nebus apie emisijų kategoriją bylojančio lipduko su užrašu „Crit'Air“. Toks žingsnis žengtas prisidedant prie iniciatyvos, skatinančios eksploatuoti kuo mažiau teršalų į aplinką išmetančius automobilius.

Keliose Prancūzijos sostinės gatvėse automobilių eismas jau gerokai apribotas, o net 3 km ilgio atkarpos dešiniojoje Senos krantinėje paskelbtos pėsčiųjų zonomis.

C. Nonnez teigia, kad stengėsi gyventi sveikai – juk anksčiau buvo šokėja, o dabar – jogos mokytoja. Vis dėlto pastaruoju metu vis didesnį nerimą ėmė kelti apsunkęs kvėpavimas, lėtinė astma; teko persirgti ir pneumonija.

Kai pernai gruodį oro taršos rodikliai šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, bronchinės astmos kamuojama paryžietė patyrė perikarditą.

„Mane gydžiusi gydytoja sakė, kad oras Paryžiuje toks užterštas, jog visi kvėpuojame teršalais. Gydytoja turi tikrai nemažai į mane panašių pacientų. Tarp jų yra ir kūdikių bei vaikų. Beje, mano kardiologas sako lygiai tą patį“, – sakė moteris Prancūzijos interneto svetainei „Info“.