J.Drnovšekas sakė esąs "labai patenkintas" rinkimų rezultatais ir teigė tikįs, kad jam pavyks sudaryti stabilią koalicinę vyriausybę. Galimais koalicijos partneriais J.Drnovšekas įvardijo Jungtinį socialdemokratų sąrašą (ZLSD) arba mažąsias partijas. Liberaldemokratai rinkimų kovoje deklaravo ryžtingai sieksią Slovėnijos narystės Europos Sąjungoje (ES) bei ekonominio pakilimo.

LDS vadovaujama vyriausybė po rinkimų pakeis dabartinio premjero Andrejaus Bajuko dešinįjį aljansą, valdantį šalį tik keturis mėnesius. A.Bajuko Naujosios Slovėnijos (NSI) partija, remiantis balsavusių rinkėjų apklausa, surinko nuo 8 iki 8,5 proc. balsų. NSI sąjungininkai socialdemokratai (SDS) gavo 15,9-16,5 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Abi šios partijos dar prieš rinkimus susijungė į koaliciją ir buvo pagrindinės liberaldemokratų priešininkės.

Jungtinis socialdemokratų sąrašas (ZLSD) surinko nuo 12,2 iki 12,6 proc. balsų, Slovėnijos liaudies partija (SLS) - nuo 7,8 iki 8,6 proc. Maždaug 4,8 proc. balsų gavo į kairę orientuota Pensininkų partija (DeSUS), o 4,1 proc. - Nacionalinė partija (SNS). Už Jaunųjų partiją (SMS) balsavo 4,3 proc. piliečių.

Tai buvo tretieji parlamento rinkimai Slovėnijoje nuo šalies nepriklausomybės 1991-aisiais. Balsavimo teisę čia turėjo 1,5 milijono rinkėjų. 90 parlamento mandatų siekė daugiau kaip 1 tūkst. kandidatų iš 22 partijų ir rinkimų sąrašų. Dvi vietos buvo rezervuotos italų ir vengrų mažumoms.

Stebėtojų teigimu, LDS sėkmingai pasirodė rinkimuose dėl savo vaidmens opozicijoje praėjusius keturis mėnesius. Konservatyvi bankų eksperto A.Bajuko vyriausybė atsidūrė krizėje praėjus vos kelioms dienoms nuo paskyrimo. Koaliciją susilpnino vidinė kova dėl valdžios.