Penktadienį savo prezidentavimą baigiantis 55 metų B.Obama bus metais jaunesnis už Billą Clintoną (Bilą Klintoną), kai šis paliko prezidento postą. Darbą baigiantis prezidentas išlieka labai populiarus ir viliasi, kad netaps „tuo senu vaikinu prie baro..., žinote, kuris visą laiką ten sukinėjasi prisimindamas senų laikų šlovę“.
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas sako, kad palikęs Baltuosius rūmus jis neketina veltis į politinio gyvenimo „kasdienines rietenas“.
Bet jis taip pat žada nedvejodamas įsikišti, kai bus kalbama apie „mūsų demokratijos esminius klausimus“ – subtiliai leisdamas suprasti, kad Donaldas Trumpas gali tikėtis labai tvirtos opozicijos iš savo pirmtako per artimiausius ketverius metus.
Artimiausiu metu, netrukus po penktadienio vidurdienį įvyksiančios iškilmingos D.Trumpo inauguracijos ant Kapitolijaus laiptų, B.Obama išvyks atostogauti su savo sutuoktine Michelle ir dukterimis Malia bei Sasha į Palm Springsą Kalifornijoje.
Kas po to?
„Po to kurį laiką man reikės ramybės. Turiu galvoje ne politinę, o vidinę ramybę. Man reikia nusiraminti“, – sakė B.Obama savo buvusiam padėjėjui Davidui Axelrodui interviu televizijai CNN.
Buvę prezidentai, pasibaigus kadencijai Baltuosiuose rūmuose, retai pasilieka šalies sostinėje, tačiau Obamos ketina likti Vašingtone, kol Sasha užbaigs mokyklą.
Jimmy Carteris išsikėlęs iš seniausio Vašingtono administracinio pastato sugrįžo į Džordžiją, tą patį padarė ir Ronaldas Reaganas ir gyveno Kalifornijoje iki pat mirties.
Billas Clintonas pasirinko Niujorką, kuriame įkūrė savo šeimos fondą ir kuriame jo sutuoktinė Hillary pradėjo savo politinę senatorės karjerą. George'as W. Bushas sugrįžo į Teksasą.
Iš Havajų kilęs B.Obama, savo politinį kelią pradėjęs Čikagoje, niekada nerodė ypatingos meilės Vašingtonui, tačiau dabar šeima išsinuomojo namą turtingame Kaloramos rajone.
Savo kadencijos viduryje B.Obama išreiškė norą dirbti su tautinių mažumų jaunimu iš neturtingų rajonų, kur ypač didelis nedarbas, nusikalstamumas, didelis mokyklų nebaigiančių mokinių skaičius.
„Šios galimybių spragos atsiranda anksti, dažnai iškart po gimimo, ir laikui bėgant didėja, darosi sunkiau ir sunkiau užglaistomos“, – kalbėjo B.Obama 2015 metais.
„Tokia toliau bus mano ir Michelle misija, ne tik likusiam prezidentavimo laikotarpiui, bet visam likusiam mano gyvenimui“, – pareiškė jis.
Aukščiausiasis teismas? „Per daug atsiskyrėliška“
Netikėtas Hillary Clinton pralaimėjimas lapkričio mėnesio prezidento rinkimuose ir D.Trumpo pergalė, kurios B.Obama neslepia nesitikėjęs, pakeitė požiūrį į B.Obamos prezidentavimą.
Demokratas B.Obama aiškiai pasakė, kad stengsis sugrąžinti šios sugniuždytos partijos populiarumą.
„Noriu užtikrinti, kad darau viską, ką galiu, kad sustiprinčiau ir pakelčiau kitos rinkėjų kartos balsą ne tik politikoje, bet ir pilietiniame gyvenime“, – sakė B.Obama savo atsisveikinimo interviu televizijai CNN.
„Aš turiu reikiamų ryšių ir, manau, esu pakankamai patikimas, kad sugebėčiau tai padaryti tam tikrais unikaliais būdais“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak B.Obamos, jis tikisi, kad gali pastūmėti savo partiją siekti ne tik pergalės prezidento rinkimuose, o padaryti taip, kad ji atsirastų ne tik tradiciškai už demokratus balsuojančiuose miestuose, bet ir bendruomenėse, „kuriose žmonės jaučiasi taip, lyg jų negirdėtų“.
Keli kadencijas baigę prezidentai yra pasilikę Vašingtone ir palikę savo indėlį kitose valdžios institucijose.
1828 metais po pralaimėjimo prezidento rinkimuose antros kadencijos siekęs Johnas Quincy Adamsas buvo išrinktas ir Kongresą, kuriame dirbo iki pat savo mirties. Jis labai išsiskyrė savo oratoriniais sugebėjimais, dėl kurių buvęs prezidentas prisimenamas kaip aistringas kovotojas už vergijos panaikinimą.
Williamas Howardas Taftas (Viljamas Hovardas Taftas), Baltuosius rūmus palikęs 1913 metais, vėliau dirbo Aukščiausiajame Teisme.
Tačiau B.Obama, kuris yra konstitucinės teisės ekspertas ir buvęs Harvardo teisės mokyklos studentų mėnesinio žurnalo „Harvard Law Review“ redaktorius, savo ateities nesieja su šiuo teismu.
„Manau, kad būti teisėju man būtų truputį per daug atsiskyrėliška“, – sakė jis interviu „The New Yorker“ 2014 metais.
Kiti du jo pirmtakai demokratai – J.Carteris ir B.Clintonas, kurie įkūrę savo labdaros fondus, žinomus ne tik šalyje, bet ir užsienyje, galėtų jam patarti.
Tolesniam savo iniciatyvų vystymui B.Obama galėtų pasinaudoti savo prezidentine biblioteka, kuri bus pastatyta Čikagoje.
Sklinda kalbos, kad B.Obama norėtų dėstyti Niujorko Kolumbijos universitete, kuriame pats gavo bakalauro diplomą.
„Man patinka dėstyti. Pasiilgau auditorijos ir bendravimo su studentais“, – sakė 2014 metais laikraščiui „The New Yorker“ B.Obama, kuris prieš tapdamas prezidentu dėstė Čikagos universitete.
Dviejų pasisekimo sulaukusių knygų autorius B.Obama dalį laiko ketina skirti rašymui, kuriam neretai ir pelningai atsiduoda buvę JAV lyderiai.
Pasak žiniasklaidos, B.Obama iš knygų, memuarų galėtų užsidirbti daugiau kaip 20 mln. JAV dolerių.
Rašydamas jis galėtų naudotis dienoraščiais, jo saugomais nuo studentiškų dienų ir rašytais net ir Baltuosiuose rūmuose.
„Rašydavau juos, bet ne itin disciplinuotai, kaip reikėtų, – sakė B. Obama „The New York Times“. – Ir ne tiek daug, kiek būčiau norėjęs. Tiesiog neturėjau laiko“.