Tačiau tokia įvykių eiga neturėtų stebinti Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), teigia analitikai ir diplomatai, kurie sako, kad korumpuota ir krinkanti armija, numanomas kaimyninės Ruandos kišimasis ir suvaržyti JT pajėgų veiksmai padėjo atverti kelią į chaosą.

Grupuotės M23 sukilėliai vos per savaitę pajudėjo iš nedidelės teritorijos KDR Šiaurės Kivu provincijoje ir užėmė didelę dalį šio regiono, kurio plotas dvigubai didesnis negu Belgijos ir kuris yra turtingas deimantų, brangiųjų metalų bei mineralinių išteklių.

Sukilėlių grupuotė, kurią, kaip teigia JT ekspertai, apginklavo Ruanda, buvo įkurta balandį, kilus maištui KDR vyriausybinėse pajėgose, tačiau iš pradžių ją sudarė vos 500 vyrų.

Tuomet sukilėliai teigė protestuojantys, kad 2009 metų taikos sutartis, turėjusi užbaigti pastarąjį dešimtmetį vykusį konfliktą Kivu regione, nebuvo įgyvendinama.

Tačiau dabar jie tiesiog sako norintys nuversti prezidentą Josephą Kabilą, o Jungtinės Tautos perspėja, kad stiprindami savo pozicijas sukilėliai žudo oponentus ir žagina moteris.

Kaip praneša JT Vaikų fondas (UNICEF), daugiau nei 100 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Vaikų centrai Šiaurės Kivu sostinėje Gomoje perpildyti tūkstančių pabėgėlių; užfiksuota susirgimo cholera atvejų.

KDR armija neatsilaikė prie sukilėlių pajėgas, kurios išaugo iki maždaug 3 tūkst. kovotojų, prieš pasiekdamos Gomą.

Pasak JT taikdarių vadovo Herve Ladsous, armija "tiesiog ištirpo".

JT misija Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) yra didžiausios JT taikdarių pajėgos, turinčios daugiau nei 17 tūkst. karių, kurių išlaikymas kainuoja 1,5 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tačiau JT Saugumo Tarybos mandatas leidžia tik ginti civilius gyventojus, o ne kautis su sukilėliais, teigė H.Ladsous.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas artimiausiu laiku turėtų pasiūlyti, kaip būtų galima sustiprinti JT pajėgas, kurias sudaro kariai iš 50 šalių, tačiau daugiausiai iš Indijos, Pakistano, Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ir Maroko.

Tuo tarpu Ruandos vaidmuo vertinamas prieštaringai.

Šią savaitę JT ekspertų paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad M23 "faktinei vadovavimo grandinei" priklauso Ruandos pilietis Bosco Ntaganda, ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) dėl karo nusikaltimų, o ją "vainikuoja" Ruandos gynybos ministras Jamesas Kabarebe.

Ataskaitoje nurodoma, kad ginklai ir kovotojai plūsta iš kitapus sienos.

Ruandos vyriausybė reiškė pasipiktinimą ir neigė šiuos kaltinimus, o Uganda pagrasino atšaukti savo karius iš taikdariškų misijų, nes minėtoje ataskaitoje kalbama ir apie jos paramą M23 sukilėliams.

"Įrodymai prieš Ruandą yra įtikinami, prieš Ugandą - mažiau", - sakė vienas JT diplomatas.

Pasak JT pareigūnų, nėra "tiesioginių įrodymų", kad Ruanda skatino sukilėlius pradėti šį puolimą.

Tačiau įtarimų kilo dėl angliškai kalbančių karininkų, su kuriais JT pareigūnai susidūrė patikros postuose prie kelių vedančių į prancūzakalbių sukilėlių tvirtoves.

Be to, pasikeitė M23 taktika ir ginkluotė.

"Ketvirtadienį, kai jie surengė pirmąjį puolimą, jie nesugebėjo atremti Kongo armijos, - sakė vienas JT pareigūnas. - Penktadienį buvo gana ramu, o šeštadienio rytą atrodė, kad prasidėjo žaibo karas."

Saugumo tyrimų organizacijos RAND vyriausiasis politologas Peteris Chalkas sakė, kad KDR armija yra "visiška griuvena", o Ruandos kariuomenė "yra viena iš veiksmingiausių Centrinėje Afrikoje".

"Jeigu M23 iš tikrųjų gauna ginklų, yra apmokoma ir netgi palaikoma Ruandos priešakinės linijos karių, tai paaiškina, kodėl jie taip lengvai prasiveržė šioje teritorijoje, - pridūrė ekspertas. - Iš esmės jie turėjo laisvas rankas daryti, ką nori - dėl KDR kariuomenės neveiksnumo, JT nusistatymo ir papildomos naudos, kuri gaunama iš Ruandos palaikymo."

Išskyrus nepriklausomą JT ekspertų grupę, nei vienas JT pareigūnas viešai nekaltino Ruandos. Be to, Ban Ki-moonas ir kiti JT lyderiai šiuo metu ragina J.Kabilą ir Ruandos prezidentą Paulį Kagame pradėti politines derybas.

Diplomatai nurodė, jog tai būtų sunki užduotis, nes abu lyderiai vienas kitu nepasitiki.

"Jaučiama būtinybė nustatyti politinių sprendinių prioritetus", - sakė H.Ladsous, pridūręs, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pasienio stebėsenos stiprinimui.

Tuo tarpu P.Chalkas pastebėjo, kad KDR ateičiai galimai yra iškilęs pavojus.

"KDR yra didžiausia šalis Afrikoje, ir galbūt ji yra per didelė ir sudėtinga, kad galėtų egzistuoti kaip vieninga valstybė", - sakė jis.

"Ši šalis dėl savo istorijos, įvairių kaimyninių valstybių interesų iš esmės tampa sunkiai valdoma", - pridūrė P.Chalkas.