Paryžiaus gatvėse

Pablo Picasso gimė 1881 m. ispano mokytojo Jose Ruiso Blasco šeimoje (vėliau Pablo pasiėmė motinos pavardę). Jose stipriai domėjosi daile, bet sustojo ties mėgėjiškais piešiniais, papuošusiais namus. Nepaisant to, tėvas nuoširdžiai tikėjo, kad dailininko talentą sūnus paveldėjo būtent iš jo. Kitokių talentų berniukas neturėjo. Net baigdamas mokyklą Pablo sunkiai skaitė ir vos vos atlikdavo paprasčiausius aritmetikos veiksmus.

Užtai jo piešiniai sužavėdavo kiekvieną, kas juos pamatydavo. Supratę, kad vienintelė sritis, kurioje sūnus galėtų kažko pasiekti, – dailė, tėvai išsiuntė sūnų mokytis piešti į geriausią mokymo įstaigą Ispanijoje – Madrido San Ferdinando karališkąją akademiją. Užsispyrėlis Pablo joje mokėsi neilgai – greitai metė akademiją ir išvyko užkariauti Paryžiaus, manydamas, kad tik šiame bohemiškame mieste sugebės ištobulinti savo gebėjimus. Jaunas dailininkas išsinuomojo Ravignan aikštėje kambarį sename rūsyje be šviesos ir šilumos.

Jau pirmą dieną jis pasistengė priblokšti kaimynus savo originalumu – apsirengė darbininko kostiumą ir raudonus marškinius su baltais žirniukais. Šį kostiumą užbaigė ispaniški sandalai su virviniu padu. Tiesa, paaiškėjo, kad kaimynai aplenkė jaunąjį provincialą – jų apdarai buvo dar keistesni ir absurdiškesni.

Visgi kai ką Picasso sužavėjo – jauna dailininkė Fernanda po kelių dienų persikėlė į jo kambarį. Gavęs tokią brangenybę, pavydus Picasso užrakindavo meilužę namuose, ji savaitėmis niekur neišeidavo, kol jos mylimasis ieškodavo tinkamos medžiagos savo piešiniams. Medžiaga buvo gana keista – Picasso susipažino su jaunu ginekologu, iš kažkur gavo gydytojo chalatą ir, prisistatęs ginekologo asistentu, lankėsi ligoninėje, kurios pagrindinės pacientės buvo prostitutės, besigydančios nuo „profesinių“ ligų. Jų išsekę veidai ir kūnai su ligų pėdsakais įkvėpdavo dailininką.

Picasso sparčiai darė karjerą, greitai galėjo sau leisti persikelti į komfortiškesnį būstą. Kartu su juo į naują butą persikėlė trys Siamo katės, šuo, beždžionė ir dvi baltosios pelės. O Fernandai ten vietos neatsirado – ji nederėjo prie interjero, be to, Picasso jau buvo pabodę jų santykiai.

Rusaitė Carmen

Išsiskyręs su Fernanda kiek laiko Picasso gyveno vienas, tenkindamasis trumpalaikiais nuotykiais. Viskas pasikeitė 1917 m. pavasarį, kai dailininką pakvietė kurti dekoracijų ir kostiumų rusų baleto trupei, gastroliavusiai Europoje. Jauna kordebaleto šokėja Olga Chochlova sužavėjo Picasso. Tačiau jį įspėjo, kad rusaitės skiriasi nuo vėjavaikių paryžiečių ir kad vienintelis būdas gauti Olgą – ją vesti.

Apie audringus santykius su moterimis ir tragiškus jo artimųjų likimus skaitykite portale moteris.lt.