Mergina iš Šiaurės Korėjos pabėgo kartu su motina, jai tada buvo trylika. Dabar ji save vadina visų Šiaurės Korėjos žmonių, bandančių ištrūkti iš „tos protu nesuvokiamos šalies“, teisių gynėja.
Šią kalbą Y. Park pasakė prieš dvejus metus „The One Young World“ viršūnių susitikime. Dabar jos istoriją išgirdo 65 mln. žmonių.
Itin jausminga, nuoširdi ir asmeniška Y. Park kalba pravirkdė ne tik konferencijos dalyvius. Neseniai jos įrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“, kur per mažiau nei savaitę sulaukė 65 mln. peržiūrų, daugiau 1 mln. kartų juo buvo pasidalinta kitose paskyrose.
Šios merginos kalba nepalieka abejingų, nes, tai, kokį pragarą jai teko pereiti, ir kaip terorizuojami Šiaurės Korėjos gyventojai, tiesiog pribloškia.
Braukdama ašaras, ji atpasakoja pačius baisiausius Šiaurės Korėjoje patirtus įvykius. Pavyzdžiui, būdama vos devynerių, buvo priversta žiūrėti, kaip viešai įvykdoma mirties bausmė jos draugės mamai, nes ji padarė siaubingą nusikaltimą – „žiūrėjo Holivudo filmą“.
„Šiaurės Korėja – vienintelė šalis visame pasaulyje, kur žmonės miršta už be leidimo įvykdytą tarptautinį skambutį“, – pasakoja Y. Park.
Y. Park gimė 1993 metais, vos gimusi buvo pagrobta. Tėvas mirė Kinijoje, šeimai vos pabėgus iš Šiaurės Korėjos.
„Laidojau jį pati, naktį, trečią nakties, paslapčia. Man buvo keturiolika. Negalėjau net verkti, nes bijojau, kad vėl išveš į Šiaurės Korėją“, – springdama ašaromis pasakoja mergina.
„Tą dieną, kai pagaliau ištrūkau iš Šiaurės Korėjos, buvo išžaginta mano mama. Žagintojas buvo brokeris iš Kinijos. Iš pradžių taikėsi į mane, bet man tebuvo 13 metų. Šiaurės Korėjos žmonės turi tokį posakį: moterys silpnos, bet motinos labai stiprios. Mano mama leidosi išžaginama, kad apsaugotų mane“, – tęsia pasakojimą.
Pati kraupiausia kalbos dalis – pabėgimo istorija.
„Mongolia buvo mūsų laisvės viltis. Mirtis arba orumas. Ginkluotos peiliais buvome pasirengusios nusižudyti, jeigu tektų grįžti atgal į Šiaurės Korėją. Norėjome gyventi kaip žmonės. Nė vienas žmogus nenusipelnė būti engiamas vien dėl savo gimimo vietos“, – savo kalbą baigia drąsioji pabėgėlė.